Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija - Naujienos:Tarptautinė slaugytojų diena

Tel.: (8 5) 270 9229El. p. nvspl@nvspl.lt

Tarptautinė slaugytojų diena - 2017-05-11

Tarptautinė slaugytojų diena švenčiama Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus organizacijos sprendimu, anglų medicinos sesers Florens Naitingeil (Florence Nightingale) garbei – per jos gimimo dieną.


Krymo karo metu Florens Naitingeil (1820-05-12 – 1910-08-13) Turkijoje organizavo sužeistųjų gydymą ir priežiūrą, o vėliau tapo pirmoji slaugių kursų rengėja Anglijoje.

2017 metais Tarptautinės slaugytojų taryba (TST) parinko Tarptautinės slaugytojo dienos minėjimo temą – Slaugytojai – tvarios plėtros tikslų įgyvendinimo lyderiai. 

Tvarios plėtros tikslai buvo suformuluoti Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) 2015 m. ir pakeitė Tūkstantmečio plėtros tikslus. Tvarios plėtros tikslų yra 17, jie apima įvairias tvarios plėtros reikalaujančias sritis pasaulyje, pvz., panaikinti skurdą, badą, gerinti sveikatą ir išsilavinimą, tinkamai reaguoti į klimato pokyčius ir kt. 191 valstybė, priklausanti Jungtinių Tautų Organizacijai, sutarė pasiekti šių tikslų iki 2030 m.

Vienas iš esminių tvarios plėtros tikslų yra užtikrinti sveiką gyvenimą ir siekti gerovės visų amžiaus grupių gyventojams. Būtent slaugytojų vaidmuo čia yra labai svarbus. Slaugytojų vaidmuo reikšmingas siekiant ir kitų Tvarios plėtros tikslų, tokių kaip mokslas ir skurdas – dažnai minimi kaip socialiniai sveikatos rodikliai. 

Slaugytojai – gausiausia sveikatos priežiūros darbuotojų dalis. Tai žmonės, kurie atlieka didžiausią darbą kovoje už visuomenės sveikatos išsaugojimą, palaikymą bei gyvenimo trukmės pailginimą.

Slaugytojų darbo kokybė, sveikata didžia dalimi priklauso nuo darbo sąlygų. Nesaugi darbo aplinka, nuolatinis stresas dėl didelių darbo krūvių, ilgų darbo valandų, neadekvatus darbo užmokestis pažeidžia slaugytojų fizinę, dvasinę ir socialinę darną. Slaugytojų reikalaujama prisiimti vis didesnę atsakomybę, nesudarant saugios ir kokybiškos darbo aplinkos. Šios problemos sukelia slaugytojų nepasitenkinimą bei emigraciją.

Slaugytojo darbas yra įvairiapusis: ugdyti sveikatą, vykdyti ligų prevenciją, atstatyti sveikatą bei palengvinti kentėjimą. 

Slaugytojai, dirbantys slaugos ligoninėse, globos namuose su ligoniais, turinčiais psichinę ir fizinę negalią darbe nuolat patiria fizinį ir emocinį krūvį. Teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, pacientus reikia perkelti, padėti jiems pakeisti kūno padėtį. Atliekant šį darbą susiduriama su traumų, kūno sužalojimų ir nelaimingų atsitikimų rizika darbo vietoje.

Dėl netaisyklingo kėlimo medicinos darbuotojai neretai suserga įvairiomis profesinėmis ligomis bei patiria traumas. 61 % profesinių ligų sudaro nervų sistemos bei jungiamojo audinio ir skeleto raumenų ligos. Slaugos darbuotojai, kuriems daugiausia tenka susidurti su fiziniais krūviais, labai retai naudoja pagalbines perkėlimo priemones.

Apie 81 % slaugos darbuotojų skundžiasi sunkiomis darbo sąlygomis, juos vargina nugaros, riešų, pečių sąnarių, juosmens skausmai, kaulų ir raumenų ligos, radikulopatijos, stuburo išvaržos, ginekologinės ligos. Todėl labai svarbu įmonių, įstaigų vadovams organizuoti ergonominių rizikos veiksnių tyrimą ir vertinimą slaugytojų darbo vietose. Identifikuojant šiuos veiksnius, analizuojama darbo vietos tipas, veiklos pobūdis, naudojamos pagrindinės ir pagalbinės darbo priemonės. Rizikos tyrimo etape tiriami šie pagrindiniai darbo sunkumo ergonominiai veiksniai: fizinio darbo krūvis keliant krovinį rankomis, krovinio stūmimas/traukimas, daugkartiniai priverstiniai liemens palenkimai, nuolat pasikartojantys rankų judesiai, statinio darbo krūvis, darbo poza.

Ištyrus ir įvertinus slaugytojų ergonominius rizikos veiksnius, atsižvelgus į juos ir pagerinus darbo sąlygas gaunama abipusė nauda: patiriama mažiau išlaidų ir sumažėja rizika, todėl taip pat mažėja darbuotojų nedarbingumas ir kaita, rečiau įvyksta nelaimingų atsitikimų, sumažėja bylinėjimosi grėsmė teismuose.

Ergonominių rizikos veiksnių ir profesinės rizikos tyrimas ir vertinimas pagerina darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo veiklos rezultatus ir yra profesinių ligų prevencijos pagrindas.

NVSPL Profesinės rizikos vertinimo skyrius visoje Lietuvoje ištiria ir įvertina ne tik ergonominius rizikos veiksnius, bet ir atlieka darbo vietų pilną profesinės rizikos vertinimą akredituotais metodais.

Straipsnis parengtas pagal Pasaulio sveikatos organizacijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos slaugos specialistų organizacijos informaciją.

 

Kontaktai:

Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus

Profesinės rizikos vertinimo poskyris

Antakalnio g. 10, Vilnius

tel. 8 5 2121167, mob. 8 610 30041

profesine.rizika@nvspl.lt

                                           

Atgal Spausdinti