Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija - Naujienos:Žuvis: sveikas maistas, ar ne?

Tel.: (8 5) 270 9229El. p. nvspl@nvspl.lt

Žuvis: sveikas maistas, ar ne? - 2018-10-12

Žuvys ir jūros gėrybių gaminiai savo maistinėmis savybėmis yra vieni iš labiausiai vertintinų ir rekomenduojamų maisto produktų žmogui.


Mitybos specialistų teigimu, žuvies reikėtų valgyti bent 3 kartus per savaitę. Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, vienas Lietuvos pilietis per metus vidutiniškai žuvies ir jos produktų suvartoja 18,5 kg. Lyginant su mėsos vartojimu (65 kg per metus), tai yra apie 3,5 kartų mažiau.

Maistingumo atžvilgiu, žuvininkystės produktai beveik prilygsta mėsai.
Žmogaus organizmas pasisavina iki 90-98 proc. visų žuvų baltymų. Džiugu, kad pastaruoju metu tarp įvairių vandens gelmių gėrybių, paklausios tampa ir vidaus vandenyse sugaunamos žuvys, kurios tampa mėgstamu kasdieniniu maistu.

Žuvis - daug baltymų (15-20 proc.) ir mažai kalorijų turintis maistas, kuriame gausu vitaminų A ir D. Be to, žuvis bei jos produktai yra ne tik lengvai virškinami, bet ir skaido ir padeda iš organizmo pašalinti riebalų molekules. Iš žuvies gaunamas medžiagas žmogaus organizmas pasisavina žymiai geriau ir greičiau nei iš kitų maisto produktų. Be vertingų baltymų ir kitų privalumų jos ypatingai išsiskiria polinesočiosiomis riebalų rūgštimis. Minėtos rūgštys padeda palaikyti normalią širdies veiklą ir mažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, kurios Lietuvoje yra gana dažnos ir yra viena pagrindinių mirties priežasčių. Be to, šios riebalų rūgštys mažina pavojų susirgti Alzheimerio liga, aterosklerozės riziką, skystina kraują, taigi saugo nuo infarkto ir insulto bei turi įtakos protiniam vystymuisi, intelekto koeficientui ir gerina regėjimo aštrumą. Omega-3 grupės riebalų rūgštys taip pat lėtina senėjimo procesus, stiprina imuninę, nervų, kvėpavimo takų, plaučių sistemas, apsaugo nuo vėžinių susirgimų. Žuvies kaloringumas 3-5 kartus mažesnis nei mėsos, todėl ji netukina. Suvalgius vos 150 g karpio, omega-3 riebalų rūgščių žmogui užtenka dviems dienoms, teigia žuvies naudą organizmui tyrinėjantys mokslininkai.

Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad maistui tinka tik sveikos žuvys. Sergančios, ar sugedusios žuvies vartojimas gali sukelti ligas ir organizmo sutrikimus, susijusius su virškinamojo trakto funkcijomis – pykinimą, vėmimą, viduriavimą, galvos svaigimą.

Sergančios žuvys – didžiulė bėda ne tik žuvininkystei, akvariumininkams, meškeriotojams, bet ir žuvų vartotojams, prekybininkams. Žuvys gali sirgti infekcinėmis, invazinėmis ligomis. Infekcines ligas sukelia virusai, bakterijos ir grybai. Invazines ligas gali sukelti pirmuonys, įvairios kirmėlės, vėžiagyviai, moliuskai.

Ichtiopatologai rekomenduoja atkreipti dėmesį į ypač žmonėms pavojingą ligą – žuvinį kaspinuotį. Žuviniu kaspinuočiu (Diphyllobothrium latum) įmanoma užsikrėsti, naudojant maistui difiliobotrioze apsikrėtusias žuvis. Šis kaspinuotis, dar vadinamas plačiuoju soliteriu, parazituoja žmonių, kačių, šunų, kiaulių, vilkų ir kitų žinduolių organizme. Jo nariuotas kūnas siekia 10, kartais 15-20 metrų ilgio. Žuvinio kaspinuočio kiaušiniams patekus su išmatomis į vandenį, juos praryja ciklopai ir kiti vėžiagyviai. Pastaraisiais minta žuvys, kurių raumenyse ir kituose organuose vystosi kaspinuočio lervos, todėl šeimininkėms patartina niekada neragauti iš lydekų, vėgėlių, ešerių, pūgžlių ir kitų plėšrių žuvų ruošiamo žalio faršo, o žuvį, prieš vartojant, gerai termiškai apdoroti.

Kita žmonėms ir gyvuliams labai pavojinga liga yra opistrochozė. Ligos sukėlėjas yra katinis siurbiakirmis (Opisthorchis felineus), kitaip dar vadinamas katine siurbike. Ji besivystydama turi pereiti du tarpinius šeimininkus: moliuską bitiniją ir karpines žuvis. Galutinis šeimininkas žmogus ir kiti žinduoliai. Žmogui liga pažeidžia tulžies latakus, sukelia jų uždegimą ir sutrikdo normalią tulžies apytaką. Liga apsikrečiama maitinantis žalia, nepakankamai gerai išvirta, iškepta ar mažai sūdyta žuvimi. Patartina nevartoti užsikrėtusių žuvų, net jei jos yra gerai termiškai apdorotos.

Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad žuvyje yra laisvų amino rūgščių ir nebaltyminių azoto turinčių junginių, kurie yra gera mitybinė terpė mikroorganizmams ir patogeninėms bakterijoms, kurios gali sukelti listeriozę. Listeriozė – žmonių ir gyvūnų infekcinė liga, kurią sukelia Listeria monocytogenes rūšies bakterijos, galinčios daugintis užterštuose maisto produktuose, laikomuose šaldytuve.

Ši liga pasireiškia karščiavimu, raumenų skausmais, kartais virškinimo trakto sutrikimais – pykinimu, viduriavimu. Jei infekcija išplinta į centrinę nervų sistemą, galimas galvos skausmas, kaklo sustingimas, pusiausvyros sutrikimas, konvulsijos. Listeriozė yra pavojinga nėščioms moterims, kurioms liga gali pasireikšti tik lengvais gripo simptomais, tačiau dažniausiai tai sukelia persileidimą, priešlaikinį gimdymą, vaisiaus mirtį ar naujagimio listeriozę.

Žuvų susirgimo priežastys, dažniausiai yra netinkamos jų gyvenimo, ar kultivavimo sąlygos. Tam, kad valgytume sveiką ir kokybišką žuvį, būtina ją perkant, dar parduotuvėje, atkreipti dėmesį į tam tikrus rodiklius:

Šviežia žuvis:

  • žiaunos yra šviesiai raudonos; lede laikytos žuvies žiaunos yra pilkšvai raudonos;
  • žuvies oda blizgi ir gleivėta;
  • būdingas šviežios žuvies kvapas;
  • žuvies akys skaidrios, šiek tiek išsprogusios;
  • žuvies mėsa elastinga, paspaudus pirštu duobutės nelieka; žuvies mėsa tvirtai laikosi prie stuburo.

Sugedusi žuvis:

  • žiaunos papilkėjusios;
  • žvynai blausūs;
  • skleidžia nemalonų kvapą;
  • akys įdubusios;
  • žuvies mėsa praradusi natūralų savo elastingumą, paspaudus pirštu gan ilgą laiko tarpą išlieka įdubimas.

Žuvininkystės produktų mikrobiologiniai kriterijai yra reglamentuojami Lietuvos higienos normos HN 26:2006 „ Maisto produktų mikrobiologiniai kriterijai“. Visus norinčius, maloniai kviečiame žuvininkystės produktus išsitirti Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje.


Informaciją parengė:

Laimutė Ivanauskienė

Mikrobiologinių tyrimų skyriaus Vandens ir maisto tyrimų poskyrio vedėja

 

Atgal Spausdinti