Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija - Naujienos:Geriamasis vanduo gali būti užterštas mikrobiologiškai

Tel.: (8 5) 270 9229El. p. nvspl@nvspl.lt

Geriamasis vanduo gali būti užterštas mikrobiologiškai - 2020-05-11

Požeminio ir paviršinio vandens sudėtis labai priklauso nuo gamtinių faktorių (geologinių, topografinių, meteorologinių, hidrologinių, biologinių). Vis dėlto didžiausią įtaką vandens kokybei daro žmonės. Jie, taip pat naminiai ir laukiniai gyvūnai yra pagrindiniai vandens fekalinio užterštumo šaltiniai. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Mikrobiologinių tyrimų skyriaus vedėja Rūta Jankauskienė papasakojo, kokie mikrobiologiniai rodikliai atskleidžia vandens tinkamumą vartoti.


Lietuvoje geriamojo vandens kokybės reikalavimus reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 24 : 2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“. Ši norma apibrėžia, kokie mikrobiologiniai ir cheminiai rodikliai turi būti nustatinėjami geriamajame vandenyje ir pateiktos visų jų leistinos vertės. Be minėtų rodiklių yra reglamentuojama, kiek kartų per metus turi būti imami vandens mėginiai. Tai priklauso nuo aptarnaujamų gyventojų skaičiaus ir tiekiamo vandens kiekio.

Geriamojo vandens mikrobiniai rodikliai – žarninės lazdelės (Escherichia coli) ir žarniniai enterokokai

E. coli bakterijų grupė yra gausi ir įvairi. Dauguma jų – normalios žmonių bei šiltakraujų gyvūnų žarnyno mikrofloros dalis. Tačiau esama patogeninių E.coli padermių, kurios gali sukelti rimtas infekcines ligas. Po inkubacinio periodo, per 2–3 dienas, gali pasireikšti įvairūs simptomai: stiprūs pilvo skausmai, pykinimas, nuo lengvo iki sunkaus kraujingo viduriavimo. Žarnyno grupės bakterijos, įskaitant nepatogenines ir patogenines bakterijas, išmatose bei aplinkoje išsilaiko apie mėnesį laiko. Jos yra jautrios dezinfekcinėms medžiagoms, ultravioletiniams spinduliams, virinant žūsta.

Žarniniai enterokokai yra normali žarnyno mikroflora, tačiau gali sukelti šlapimo, tulžies takų infekcijas. Jei vandenyje yra E.coli ir žarninių enterokokų – tai įrodymas, kad vanduo užterštas. Taigi, į jį pateko fekalinė tarša, o su ja ir patogeniniai mikroorganizmai – infekcinių ligų, tokių, kaip vidurių šiltinės, dizenterijos, salmoneliozės, choleros sukėlėjai bei virusai. Geriamajame vandenyje žarninių lazdelių (E.coli) ir žarninių enterokokų neturi būti.

Fasuojamojo vandens mikrobiniai rodikliai – žarninės lazdelės (E.coli), žarniniai enterokokai, žaliamėlės pseudomonos (Pseudomonas aeruginosa). Taip pat tiriamas bakterijų augimas 22 ir 37 laipsnių temperatūrose. Vieni kolonijas sudarantys vienetai auga 22° C temperatūroje, kiti – 37° C. Šį augimą tirti reikalauja geriamojo vandens higienos norma HN 24:2017.

Žaliamėlė pseudomona – normalus vandens, dirvožemio mikroorganizmas, tačiau didelis jų skaičius gali sukelti pūlingas ausų, akių, odos infekcijas. Gyvybingųjų bakterijų (kolonijas sudarančių vienetų) skaičius – tai 1 ml esančių ir konkrečioje terpėje bei nustatytoje temperatūroje sudarančių kolonijas bakterijų kiekis. Šis rodiklis svarbus vertinant valymo įrenginių efektyvumą, vandens savaiminio apsivalymo procesus, taip pat geriamojo vandens kokybę ir tinkamumą vartoti. Kolonijas sudarančių vienetų skaičius – taip pat geras dezinfekcijos efektyvumo rodiklis.

Fasuotame geriamajame vandenyje žarninių lazdelių (E.coli), žarninių enterokokų ir žaliamėlės pseudomonos (Pseudomonos aeruginosa) neturi būti.


Atgal Spausdinti