Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija - Naujienos:Susipažinkime – žmogaus biologinė stebėsena

Tel.: (8 5) 270 9229El. p. nvspl@nvspl.lt

Susipažinkime – žmogaus biologinė stebėsena - 2020-01-09

Europoje ir JAV jau maždaug 1975 m. buvo sukaupta pakankamai mokslinių duomenų ir už kontrolę atsakingos institucijos pripažino, kad didelis švino kiekis ore bei kraujyje labai neigiamai veikia vaikų protinį vystymąsi, taip pat suaugusiųjų kraujospūdį. Be to, švino pridėjimas į benziną gadino katalizatorius, kuriuos pradėta montuoti į automobilius siekiant sumažinti  oro taršą. Tad saugant automobilių katalizatorius, oro švarą ir žmonių, ypač vaikų, sveikatą, imta stipriai riboti švino kiekį benzine. 1980-aisiais jis buvo uždraustas. Tai buvo greita ir sėkminga pavojingų cheminių medžiagų žmogaus biologinėse terpėse stebėsenos (toliau – žmogaus biologinė stebėsena) sėkmės istorija.


Kodėl tai svarbu?

Sparčiai kintančioje aplinkoje, kaistant klimatui, gausėjant taršos ir dažnėjant stichinių nelaimių, žmogus dažnai atsiduria nežinioje. Kiek ir ko kenksmingo yra jo namuose, aplinkoje, kiek pavojingų medžiagų pasiekia jį su maistu, su kokiomis medžiagomis jis dirba, ko yra jo kūno priežiūros priemonėse, kuo apipurkšta jo vaiko pižama ir kiek lakių medžiagų išskiria naujai nudažytos sienos?

Daugelyje valstybių įvairios aplinkos ir sveikatos tyrimų laboratorijos nuolat matuoja bei stebi sveikatai pavojingų cheminių medžiagų kiekius maiste, ore, vandenyje, dirvožemyje, žmonėms skirtose prekėse. Tai vadinama monitoringu arba stebėsena.

Viena stebėsenos sričių – žmogaus biologinė stebėsena – siekia nustatyti ir nuolat tikrinti kenksmingų medžiagų koncentracijas žmogaus organizme (kraujyje, šlapime, plaukuose, naguose, odoje, kitose terpėse). Taip galime sužinoti apie įvairiausiais keliais į žmogaus organizmą atkeliavusių sveikatai pavojingų cheminių medžiagų kiekius, pvz., sunkiųjų metalų, dioksinų, ftalatų ir daugelio kitų.

Kas ji – žmogaus biologinė stebėsena?

Visiškai sutinkama, kad tinkamai surinkti žmogaus biologinės stebėsenos duomenys suteikia nepakeičiamą įrankį įstatymų leidėjams, priežiūros institucijoms, sveikatos apsaugos sektoriui ir mokslininkams bei yra efektyvi, atsiperkanti investicija. Jos pagalba vertinamas suminis, iš visų įmanomų šaltinių patekusios cheminės medžiagos kiekis ir poveikis, todėl – tai ideali priemonė žmogaus sveikatai kylančios rizikos vertinimui bei mažinimui. Tinkamai atliekama žmogaus stebėsena leidžia pastebėti naujas pavojingas medžiagas, medžiagų mišinius, išmatuoti poveikio intensyvumą, skirtingą ekspoziciją patiriančiose gyventojų grupėse, identifikuoti specifinėms medžiagoms jautrias žmonių grupes ir ypatingos taršos zonas – karštus taškus. Stebėsenos nauda mokslininkams, medikams, visuomenei, politikams nediskutuotina, nors kiekvienu atveju yra kiek skirtinga. Šalyse, kuriose žmogaus biologinė stebėsena vykdoma gerai (Japonija, Skandinavijos šalys, Vokietija), tūkstančiai žmonių reguliariai kviečiami išsitirti. Be to, stebimos specifinės grupės, pvz., mamos ir kūdikiai, tam tikrų profesijų atstovai, tam tikrų vietų gyventojai.

Kaip gi atliekama stebėsena?

Dažniausiai cheminių medžiagų ieškoma lengvai pasiekiamose žmogaus organizmo terpėse: šlapime, kraujyje, plaukuose, naguose ar seilėse. Tiriamos medžiagos apima metalus, policiklinius aromatinius angliavandenilius, ftalatus, dioksinus, pesticidus, aromatinius aminus, perfluoruotas medžiagas, tabako dūmų produktus, lakius organinius junginius ir kt. Tai oro taršos medžiagos, išmetamos pramonės, šiluminių elektrinių ir automobilių, plastiko gamyboje naudojamos minkštinančios medžiagos, kurios pasiekia mūsų organizmus, įvairios kitos konservuojančios, emulguojančios, degumą mažinančios, sutepančios, antibakterinės, antiparazitinės ir panašios medžiagos, kurių yra mūsų ore, vandenyje, maiste, ant drabužių, būstuose, namų apyvokos daiktuose, kosmetikoje... Žmogaus organizme ieškoma pačių medžiagų arba jų apykaitos produktų. Be to, tiriamas poveikis baltymams (jų modifikacijos), genams (genotoksiškumas), kancerogininės (vėžį sukeliančios) savybės. Naudojamos ne eksperimentinės, bet patvirtintos metodikos, tiriama akredituotose laboratorijose, vadovaujantis standartinių operacinių procedūrų (SOP) aprašais, atliekant tarptautines kokybės kontrolės užtikrinimo procedūras. Todėl, tinkamai suderinus, žmogaus stebėsenos duomenys analitiškai patikimi ir palyginami tarptautiškai. Jais institucijos dažniausiai dalijasi, sudėdamos į bendras dideles duomenų bazes. Europos Sąjungoje tokie duomenys naudojami kolektyviai ir duoda pagrindus direktyvoms, kuriomis reguliuojami reikalavimai gamintojams, produktams ir kt.

Esame pačiame įvykių sūkuryje, nes kaip tik dabar Europos mastu vykdomas didžiulis Europos žmogaus biologinės stebėsenos iniciatyvos projektas, kuriame dalyvauja net 29 Europos valstybės ir Izraelis. Projekto tikslas – nustatyti pavojingų cheminių medžiagų koncentracijas žmonių biologinėse terpėse bei jų poveikį žmogaus sveikatai, inicijuoti nacionalines žmogaus biologinės stebėsenos programas ir imtis priemonių visuomenės sveikatos gerinimui, sprendžiant dėl užterštos aplinkos iškylančias sveikatos problemas. Vykdant projektą yra sukurta harmonizuota cheminių medžiagų koncentracijų žmogaus biologinėse terpėse duomenų bazė, projekto rezultatus tikimasi  panaudoti politinių sprendimų, mažinančių ar ribojančių aplinkos taršą, priėmimui.

Keletas istorijų, kurios moko stebėsenos

Dar neseniai žmonės, atradę asbesto privalumus statyboje (nedegumą ir tvirtumą), jį džiugiai kasė, naudojo, net davė vaikams žaisti su šiuo mineralu.

Tik sukaupus pakankamai įrodymų, kad asbesto įkvepiančių darbininkų plaučiai nepagydomai suardomi, buvo imtasi draudimų. Nors iki šiol asbestas vis dar naudojamas uždarose sistemose, kur jis nepakeičiamas kaip izoliacinė medžiaga, kai kurios šalys jo atsisakė visiškai (Japonija), o kitur buvo imtasi griežtų apsaugos priemonių. Dabar žinome, kad darbai su asbesto turinčiu šiferiu ar kitais produktais turėtų būti atliekami apmokytų specialistų ir su apsaugos priemonėmis. Bet koks šiferio gręžimas, trupinimas ar kitoks smulkinimas sukelia pavojų, kad ore pasklis ir į plaučius pateks jo plaušų. Prognozuojama, kad ėmus rekonstruoti senus namus su šiferio stogais bei asbesto turinčia izoliacija, atsiras nauja plaučių asbestozės ir mezoteliomos (asbesto sukeliamų ligų) banga.

Panašiai nutiko su švino naudojimu degaluose, kuriuose jis pagerina oktaninį skaičių ir degalų efektyvumą. Apie švino keliamus pavojus taip pat sužinojome iš žmogaus biologinės stebėsenos duomenų – pradėjus fiksuoti sumažėjusį intelektą daug švino kraujyje turinčių vaikų tarpe. Uždraudus švino panaudojimą benzine, sumažėjo ir švino koncentracija JAV gyventojų kraujyje.

Žmogaus biologinė stebėsena padeda identifikuoti ne tik pavojingas medžiagas, bet ir kitus veiksnius. Švedijos tyrėjai, kurie nuo pat gimimo stebi didelį vaikų skaičių, juos (pradžioje ir jų tėvus) nuolat apklausia, tiria kraują, registruoja ligas, pastebėjo, kad vaikai gimę Cezario operacijos būdu rizikuoja dažniau sirgti alergijomis maistui.

Išvados

Akivaizdu, kad stebėdami, t. y. reguliariai išmatuodami gyventojų organizmuose susikaupusių pavojingų cheminių medžiagų kiekius, turėsime puikų įrankį veikti, kai reikės tų medžiagų patekimą apriboti/sureguliuoti. Taip galėsime veikti kartu su Europos partneriais, kurie jau dabar matuoja ir stebi daug medžiagų. Taip pat galėsime teikti rekomendacijas ir apsaugosime jautrias visuomenės grupes (rekomendacijos nėščiosioms, vaikams, ribojimai darbo vietose ir t. t.), galėsime pateikti tikslius duomenis įstatymų leidėjams, lavinsime sveikiau gyventi kiekvieną visuomenės narį. Tai brangūs tyrimai, nes reikia ištirti daug žmonių (kad rezultatai būtų statistiškai patikimi) ir neretai tyrimus reikia kartoti. Bet jie atsiperka, kai paskaičiuojamas poveikis ilgalaikei visuomenės sveikatai.

 

Naudota literatūra:

https://www.hbm4eu.eu/

https://www.eea.europa.eu/publications/air-quality-in-europe-2019

https://www.who.int/ceh/publications/leadguidance.pdf

https://www.epa.gov/asbestos/learn-about-asbestos

 

Straipsnį parengė Europos žmogaus biologinės stebėsenos iniciatyvinės grupės Lietuvoje dalyviai:
Rūta Aldonytė (vyr. mokslo darbuotoja, VMTI Inovatyvios medicinos centras)
Loreta Strumylaitė (biomed. m. dr. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) ir kiti Europos žmogaus biologinės stebėsenos iniciatyvinės grupės Lietuvoje dalyviai

Atgal Spausdinti