Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija - Naujienos:Paskutiniąją vasario dieną Europoje minima retųjų ligų diena. Su kuo susiduriame Lietuvoje?

Tel.: (8 5) 270 9229El. p. nvspl@nvspl.lt

Paskutiniąją vasario dieną Europoje minima retųjų ligų diena. Su kuo susiduriame Lietuvoje? - 2019-02-28

Retoms priskiriamos tokios ligos, kuriomis serga ne daugiau kaip 5 iš 10 tūkst. žmonių. 80 proc. retų ligų yra genetinės kilmės, likusias sukelia bakterijos, virusai, alergijos, aplinkos veiksniai ir kt.


Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) yra vienintelė Lietuvoje, kuri gali atlikti retų infekcinių ligų laboratorinius tyrimus, tad jos darbuotojai vieni pirmųjų sužino apie tokius virusus kaip Zika ar Ebola. NVSPL specialistai sako, kad Lietuvoje yra tiriamos:

- įvežtinės virusinės infekcijos: virusinės hemoraginės karštligės (Ebola, Marburgo, Dengė, Geltonoji, Krymo Kongo, hemoraginė karštligė su inkstų sindromu), Vakarų Nilo karštligė, Čikungunija, Zika virusinė infekcija;
- bakterinės ligos: bruceliozė, tuliaremija, maras, juodligė, leptospirozė, legioneliozė, botulizmas ir kt.;
- vakcinomis valdomos infekcijos: stabligė, difterija, tymai, raudonukė, poliomielitas ir kt.;
- parazitinės ligos: echinokokozė, leišmaniozė, toksokarozė, tungiazė, trichineliozė, anisakiazė, maliarija ir kt.


Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje 2018 m. užregistruoti 5 tuliaremijos, 1 botulizmo, 3 leptospirozės avejai

Tuliaremijos sukėlėjas parazituoja laukinių (kiškiai, voverės, ondatros, bebrai, elniai, žiurkės) ir naminių (šunys, katės, avys) gyvūnų organizmuose. Sergantys ir nugaišę gyvūnai užkrečia išorinę aplinką – dirvožemį, vandenį, pašarus ir kt. Bakterijas platina erkės ir uodai. Taip susiformuoja gamtiniai tuliaremijos židiniai. Ligos sukėlėjas į žmogaus organizmą gali patekti per odą ar gleivines, tiesioginio sąlyčio su užsikrėtusiais gyvūnais metu, lupant sergančio gyvulio kailį, tvarkant skerdieną, surenkant nugaišusius graužikus, besimaudant infekuotame vandenyje ir kt. Taip pat užsikrečiama suvalgius užkrėstų maisto produktų, įkvėpus infekuotų dulkių ar vandens aerozolių, užkrėstų graužikų išskyromis. Dažnai užsikrečiama įgėlus nariuotakojams (pvz. erkėms, uodams).

Botulizmas – reta ir sunki liga, kuriai būdingas raumenų paralyžius. Jos bakterijos plačiai paplitusios gamtoje ir aptinkamos dirvožemyje, vandens nuosėdose, gyvūnų žarnyne, todėl jomis užsiteršti gali įvairūs maisto produktai. Bakterijų sporos patekusios į palankią terpę bedeguonėje aplinkoje, besidaugindamos pradeda gaminti botulino toksinus. Suvalgius tokio maisto, toksinas patekęs į žmogaus organizmą, sukelia pykinimą ir viduriavimą. Sutrinka regėjimas, kalba, rijimas. Ligai progresuojant, atsiranda sprando, rankų, vėliau kvėpavimo ir viso kūno raumenų silpnumas. Išsivysčius kvėpavimo raumenų paralyžiui, gali sutrikti kvėpavimas. Nesuteikus pagalbos, ligonis gali mirti.

Leptospiroze serga žmonės ir gyvūnai (raguočiai, kiaulės, šunys, graužikai ir kt.). Žmonės dažniausiai užsikrečia besimaudydami, gerdami ar buities reikmėms naudodami atvirų vandens telkinių vandenį, užterštą bakterijas nešiojančių graužikų ar naminių gyvulių šlapimu. Rečiau užsikrečiama šienaujant drėgnose pievose, medžiojant, žvejojant. Dažnai žmogus užsikrečia prižiūrėdamas naminius gyvulius, juos skersdamas, apdorodamas skerdieną. Dažniau serga gyvulininkystės fermų, mėsos kombinatų ir veterinarijos darbuotojai.

Kitos retos ligos, tirtos NVSPL

Brucelioze galima užsikrėsti vartojant nepasterizuotą ožkų pieną, iš jo gamintą sūrį, nepakankamai termiškai apdorotą sergančio gyvulio mėsą ar artimai kontaktuojant su sergančiu gyvūnu. Šia liga gali sirgti galvijai, ožkos, avys, kiaulės bei šunys. Lietuvoje registruojami pavieniai žmogaus bruceliozės atvejai. Laiku nediagnozuota ir negydoma lėtinė šios ligos forma gali išlikti visam gyvenimui. Pasitikrinti dėl šios infekcijos vertėtų su gyvuliais dirbantiems fermų darbuotojams, veterinarams, skerdyklų darbuotojams, medžiotojams.

Vakarų Nilo karštligės protrūkiai registruojami tarp žmonių, arklių, paukščių. 80 proc. užsikrėtusiųjų infekcija yra besimptomė, daliai pacientų išsivysto švelni ligos forma, kuriai būdingas karščiavimas, galvos, raumenų, sąnarių, pilvo skausmai, silpnumas, anoreksija, pykinimas, vėmimas, limfadenopatija, ligonį gali išberti (dažniausiai ant liemens ir veido). Švelnių infekcijų atvejais pasveikstama per 3–6 dienas. Sunkesniais atvejais gali išsivystyti meningitas ar encefalitas, poliradikulitai, tremorai, konvulsijos ir kt.

Krymo–Kongo hemoraginė karštligė – tai reta virusinė infekcija, kuria žmonės užsikrečia nuo sergančių gyvulių dėl tiesioginio sąlyčio su jų krauju ar kitais kūno skysčiais arba įsisiurbus virusu infekuotoms erkėms. Galimi užsikrėtimai nuo ligonių per kraują ir kitus jų kūno skysčius, užterštą medicinos įrangą. Liga prasideda ūmiu karščiavimu. Jai būdingi raumenų, galvos, nugaros, sąnarių, pilvo skausmai, vėmimas, viduriavimas, akių jautrumas, hemoragijos, bėrimai, nekrozinis hepatitas ir kt. Mirštamumas gali siekti 30 proc., dažniausiai mirtis ištinka antrą ligos savaitę.

Geltonosios karštligės viruso rezervuaras – žmonės ir beždžionės. Užsikrečiama transmisiniu būdu – įkandus virusu infekuotam uodui. Ligos pradžia ūmi: temperatūra pakyla iki 39–40˚C, atsiranda galvos, raumenų, juosmens skausmai, anoreksija, vėmimas. Dalies ligonių būklė per 4 dienas pagerėja, tačiau 15–25 proc. susirgusiųjų per 24 valandas po tariamo pasveikimo liga progresuoja į sunkią hemoraginę karštligę, kuriai būdingas kraujavimas iš vidaus organų, kraujosruvos, gelta, inkstų nepakankamumas. 20–50 proc. ligonių, išsivysčius šiai formai, neišgyvena. Persirgus geltonąja karštlige susiformuoja ilgalaikis imunitetas.

Zika virusas perduodamas žmonėms per infekuotų, paprastai tropiniuose regionuose gyvenančių,  Aedes aegypti uodų įkandimą. Tai tie patys uodai, kurie platina Dengė karštligę, čikunguniją ir geltonąją karštinę. Žmonėms, sergantiems Zika virusine infekcija, paprastai pasireiškia lengvas karščiavimas, odos bėrimas (egzantema) ir konjunktyvitas. Šie simptomai paprastai trunka 2–7 dienas. Specifinio gydymo ar vakcinos nuo šios infekcijos šiuo metu nėra. Geriausia prevencijos forma – apsisaugojimas nuo uodų įkandimų.

Dengė karštligė yra ūmi virusinė uodų pernešama liga. Liga pasireiškia 3–5 dienas trunkančiu karščiavimu, galvos skausmais, sąnarių, raumenų skausmais, bėrimu, pykinimu ir vėmimu. Dažniausiai sergama lengva Dengė karštlige (DK), kartais pasireiškia sunkesnė ligos forma – Dengė hemoraginė karštligė (DHK) – karščiuojama, kraujuojama, sumažėja trombocitų skaičius, padidėja kapiliarų pralaidumas. Dar sunkesnė ligos forma yra Dengė šoko sindromas. Esant neteisingam gydymui, mirštamumas nuo šios ligos gali siekti 15–40 proc. Asmenims, sirgusiems šia liga, susidaro imunitetas prieš ligą sukėlusią viruso padermę.

Čikungunija karštligė perduodama uodų. Asmuo, persirgęs čikungunija, įgyja imunitetą šiai ligai. Tai ūmi infekcinė liga, kuri prasideda staigiu karščiavimu, sąnarių (kelių, čiurnos, riešų ir kt.), galvos, raumenų skausmais, bėrimu (dėmelės, mazgeliai). Kartais ligonį pykina, jis vemia, kraujuoja iš nosies ir dantenų (ypač vaikai), pasireiškia konjunktyvitas. Dalis žmonių gali sirgti besimptome infekcijos forma. Dauguma ligonių pasveiksta per keletą savaičių be pasekmių, tačiau nedidelei daliai ligonių išlieka lėtiniai sąnarių skausmai, kurie tęsiasi keletą metų. Kartais išsivysto sunkios ligos komplikacijos: meningoencefalitai, širdies ir kraujagyslių sistemos nepakankamumas, virškinamojo trakto pažeidimai.

Ebolos virusinė liga (EVL) arba Ebolos hemoraginė karštinė (EHK), dažniausia vadinama tiesiog Ebola – neseniai identifikuota, sunki, dažnai mirtina infekcinė liga, kuria serga žmonės ir kai kurie primatai. Simptomų paprastai pasireiškia per 2–3 svaites po kontakto su virusu. Tai gali būti karščiavimas, gerklės skausmas, raumenų skausmas ir galvos skausmas. Paskui dažniausiai ima pykinti, vemiama ir viduriuojama, taip pat suprastėja kepenų ir inkstų funkcija. Šioje stadijoje kai kuriems žmonėms prasideda kraujavimo problemos. Virusu galima užsikrėsti per užsikrėtusio gyvūno (paprastai beždžionės arba vaisėdžio šikšnosparnio) skysčius.  Manoma, kad vaisėdžiai šikšnosparniai nešioja ir platina virusą, tačiau patys neserga.

Kriptokokozė – infekcija gali formuotis plaučiuose. Tačiau taip pat ji gali sukelti meningitą ir encefalitą, ypač kaip antrinė infekcija AIDS sergantiems pacientams. Šios grybelinės infekcijos yra retos tarpe žmonių, kurie turi normaliai veikiančią imuninę sistemą.

Tymai – tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų. Tymais vis dar labai daug sergama šalyse, kur skiepijimų apimtys nepakankamos. Tymų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus. Iš infekuoto asmens tymų virusas išsiskiria per kvėpavimo takus, pradedant pirmomis ligos dienomis, iš viso 4–7 dienas. Pagrindinis perdavimo būdas – oro lašelinis. Tymams imlūs yra ir vaikai, ir suaugusieji. Iki 90–95% imlių, imuniteto neturinčių asmenų, kontaktavusių su sergančiuoju tymais, suserga. Tymų inkubacinis periodas trunka nuo 7–9 iki 17, kartais – iki 21 dienos. Liga prasideda karščiavimu, kosuliu, sloga, akių junginių uždegimu. Po 1–2 dienų nuo ligos pradžios išberia, pirmiausia – galvos srityje, vėliau bėrimas „leidžiasi“ žemyn, apima liemenį, galūnes. Bėrimui nykstant, jo vietoje dar kurį laiką išlieka rusva pigmentacija. Sergant tymais, dažnai dar prisideda viruso sukeltas plaučių uždegimas, gerklų pakenkimas (krupas), rečiau – smegenų uždegimas (encefalitas). Dažniausios tymų komplikacijos – pneumonijos, laringitai, otitai.

Raudonukė – tai ūmi virusinė infekcija, pasireiškianti karščiavimu, makulopapuliniu bėrimu bei limfmazgių reakcija. Vaikams raudonukė – visiškai nesunki liga: visi klinikiniai simptomai lengvi, liga greitai praeina, komplikacijos itin retos. Didžiausią problemą raudonukė sukelia nėščioms moterims: raudonukės virusas pasižymi stipriu teratogeniniu (sukeliančiu genų arba chromosomų mutaciją, gemalo raidos sutrikimus) poveikiu, todėl raudonuke susirgus nėščiai moteriai kyla didelis apsigimimų pavojus. Inkubacinis raudonukės periodas trunka 15–24 dienas. Vaikai ar suaugusieji ja perserga nesunkiai: 2–3 dienas karščiuoja, atsiranda bėrimas, kuris trunka nuo kelių valandų iki 2–3 dienų. Sergant raudonuke dažnai padidėja pakaušio limfmazgiai, tačiau tai nėra patikimas diagnostikos požymis

Echinokokozė yra sunkus parazitinis susirgimas, kurį sukelia Echinococcus genties kaspinuočiai. Žmogus echinokokoze užsikrečia, kaspinuočių kiaušinėliams per burną patekus į virškinimo traktą. Galima užsikrėsti per sąlytį su užsikrėtusiais šunimis, ant kurių kailio, liežuvio gali būti echinokokų kiaušinėlių ar narelių. Jie į žmogaus virškinimo traktą gali patekti su daržovėmis, salotomis, vaisiais, uogomis ir kitais augalais, kurie gali būti užteršti šunų ar laukinių gyvūnų išmatomis.

Leišmaniozė yra užkrečiamoji liga, kurią sukelia pirmuonys leišmanijos. Vienos rūšies leišmanijos, patekusios į žmogaus organizmą, pažeidžia vidaus organus ir žmogus suserga visceraline (vidaus organų) leišmanioze, kitų rūšių leišmanijos sukelia odos ir gleivinės leišmaniozę. Leišmanijų pernešėjai yra moskitai. Moskitas leišmanijomis užsikrečia čiulpdamas sergančio žmogaus ar gyvūno kraują. Po 6–8 dienų toks moskitas, įkąsdamas sveiką žmogų, perduoda infekciją.

Toksokarozė – žmonių parazitozė, kurią sukelia šunų ir kačių žarnynuose parazituojančių kirmėlių lervos. Šiai ligai būdinga lėtinė, nuolat pasikartojanti eiga, kuri pasireiškia įvairiais simptomais, priklausančiais nuo to, kuriuose organuose ar audiniuose migruoja toksokarų lervos. Šios ligos plitimą įtakoja sergantys šunys ir katės, kurie savo išmatomis teršia aplinką. O minėti gyvūnai toksokaromis užsikrečia suėdę aplinkoje esančius subrendusius parazito kiaušinėlius ar prariję graužiką, kurio organuose ar audiniuose yra įsikapsuliavusios toksokarų lervos. Maži šuniukai gauna užkratą su kalės pienu. Žmogus toksokaroze užsikrečia valgydamas neplautas daržoves, vaisius, uogas, nuo nešvarių rankų ar net gerdamas šulinio vandenį, į kurį patenka paviršinis vanduo. Vaikai gali užsikrėsti žaisdami neprižiūrimose, nedengiamose smėlio dėžėse ar ant vejų. 2018 m. Lietuvoje toksokaroze, preliminariais duomenimis, sirgo 59 asmenys, iš kurių 70 proc. sudarė vaikai iki 17 metų amžiaus.

Maliarija – gyvybei pavojinga parazitozė, kurią sukelia pimuonys – maliarijos plazmodijai. Nuo šios ligos pasaulyje kasmet miršta keli milijonai žmonių. Lietuvoje per 2018 metus užregistruoti 6 įvežtinės maliarijos atvejai. Šią parazitozę platina Anopheles genties uodai, kurių, mūsų respublikoje, tikrai yra. Trečiadienė maliarija gali plisti ir Lietuvoje, tačiau tam reikalingi keli faktoriai:

1) sergantis trečiadiene maliarija žmogus;

2) uodų rūšis (maliarijos pernešėjai);

3) reikalinga tam tikra oro temperatūrų suma, kad uode subręstų trečiadienės maliarijos plazmodijai.  Pokario metais, pvz., 1948 metais Lietuvoje registruota 2946  susirgimai maliarija.

Trichineliozė – ūminė parazitozė, kurią sukelia Trichinella genties apvaliosios kirmėlės. Patelės parazituoja plonosiose žarnose, o jų lervos – raumenyse. Po užkrėstos naminių ar laukinių gyvūnų mėsos suvalgymo praėjus 5 dienoms, žmogaus organizme patelės pradeda vesti gyvas lervutes (nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių). Lervutės su kraujo srove išplinta po visą šeimininko organizmą. Ligos sunkumas priklauso nuo užkrėstos mėsos valgymo kiekio ir dažnumo, mėsos paruošimo būdo (sūdyta, vytinta, virta it t. t.), patekusių lervučių skaičius ir panašiai. 2018 m. preliminariais duomenimis, Lietuvoje užregistruotos žmonių trichineliozės atvejų nebuvo, tačiau 2017 m. buvo registruoti 9 atvejai, o 2015 m. – 38 atvejai.

Anisakiazė – parazitozė, kurią dažniausiai sukelia apvaliųjų kirmėlių lervos. Šie parazitai gyvena jūrų žinduolių, plėšrių jūrų žuvų, vandens paukščių skrandyje ar žarnyne. Gyvūnui žuvus parazitas gali numigruoti iš jo skrandžio ar žarnyno į raumenis. Žmogus užsikrečia šių kirmėlių lervomis vartodamas nepakankamai termiškai apdorotas jūrų žuvis, kitas jūrų gėrybes (moliuskus, kalmarus, stambius vėžiagyvius). Lašišos, menkės, skumbrės, silkės taip pat yra tarpiniai anisakių šeimininkai. Simptomai, tokie kaip pykinimas, vėmimas, skrandžio skausmas, neaukšta temperatūra paprastai atsiranda per 12 valandų po užsikrėtusių minimais helmintais jūrų žuvų, moliuskų ar vėžiagyvių suvalgymo. Po 5 dienų, jei anisakių lervos įsitvirtina žarnyne, gali prasidėti žarnyno skausmai, pilvo gurguliavimas. Liga lydima ir alerginių reiškinių (patinimai, bėrimai). Lietuvoje šio susirgimo oficialios registracijos nėra. Tačiau, asmenys, mėgstantys valgyti žuvį, turėtų žinoti, kad sugautą žuvį reikia tučtuojau išvalyti, pašalinant vidaus organus, kad lervos iš žarnyno nespėtų numigruoti į žuvies raumenis. Anisakių lervos neatsparios aukštai temperatūra (prie + 60˚C žūsta per 10 min.), o žemoje temperatūroje, tokioje kaip – 35˚C, žūsta per 15 valandų.

Tungiazė – liga, kurią dažniausiai sukelia smėlinės blusos patelė, nors dabar yra žinoma apie 13 smėlinių blusų rūšių. Šios, vos 1 mm dydį siekiančios blusos, parazituoja tropinio ir subtropinio klimato šalių gyvūnų ir žmonių odoje, maitinasi krauju, per 7–10 dienų blusa epidermyje padidėja 10 kartų. Kiaulės, avys, asilai, šunys, katės, žiurkės, galvijai, taip pat ir tenykščiai žmonės yra smėlio blusų platintojai. Taigi, blusai priekine kūno dalimi įsikverbus į žmogaus odą, kartu yra įnešamos ir įvairios bakterijos. Blusos užpakalinė dalis lieka kyšoti išorėje, per 1–2 savaites blusa išskiria apie 100 kiaušinėlių ir žūsta. Lietuvoje smėlio blusų vystymosi ciklas nutrūksta kiaušinėlių stadijoje, nes kiaušinėliams išsivystyti reikalinga atitinkama dirvožemio drėgmė, temperatūra, o mokslas dar neišaiškino kitų faktorių, įtakojančių smėlio blusų kiaušinėlių vystymąsi. Minėta parazitozė gali būti įvežta iš subtropinių ir tropinių šalių, tačiau Lietuvoje oficialios tokios ligos  registracijos nėra. Žmogui 99 proc. pažeidimų atsiranda pėdų srityje, yra įnešamas bakterinis užkratas, kasymosi metu (nes blusos „tupėjimo“ vieta ypač skausmingai niežti) iškyla mikro ir makro pūliniai, dažniausiai pakenkiama kojų pirštams: deformuojasi kojų nagai, žmogus gali jų net netekti, tampa sunku vaikščioti. Šios blusos įkandimo pasėkoje gali išsivystyti tokios pavojingos komplikacijos kaip gangrena ar stabligė.

Atgal Spausdinti