Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija - Naujienos:Maži, bet galingi priešai mūsų aplinkoje

Tel.: (8 5) 270 9229El. p. nvspl@nvspl.lt

Maži, bet galingi priešai mūsų aplinkoje - 2021-06-04

Gausiausi gyvosios gamtos atstovai Žemėje yra labai maži, tik pro mikroskopą matomi mikroorganizmai. Dėl mikroskopinio dydžio, gebėjimo prisitaikyti prie įvairių gyvenimo sąlygų ir didelio biologinio aktyvumo mikroorganizmai išplitę žmonių, gyvūnų organizmuose, augaluose. Apstu jų ir vandenyje, dirvoje, ore, maiste. Mikroorganizmų randama net dykumų smėlyje.


Dauguma mikrobų nėra žalingi, minta negyvosiomis organinėmis ir neorganinėmis medžiagomis. Kai kurie iš jų net labai svarbūs gamtos medžiagų apykaitai, nes aktyviai dalyvauja skaidant (mineralizuojant) gyvūnų ir augalų liekanas, palaiko gyvųjų organizmų bei cheminių junginių pusiausvyrą pasaulyje. Jie ardo organinius nešvarumus, sugeba panaudoti atmosferos azotą, užima svarbią vietą fotosintezės ir oksidacijos procesuose.

Žmogus šias bakterijas pasitelkė vykdyti daugelį naudingų procesų, tarp jų – įvairiems produktams gaminti. Pavyzdžiui, tam tikros bakterijos pieną paverčia kitais pieno produktais – sūriu, jogurtu, pasukomis, raugina agurkus, kopūstus ir kitas daržoves. Tačiau šį kartą kalbėsime apie pavojinguosius mikroorganizmus, kurie žmogui atneša vien nemalonumus.

Pelėsis

Pelėsius yra matę absoliučiai visi, tačiau ne visi žino apie jų daromą žalą. Gyvenamojoje aplinkoje pelėsinių grybų esama visur: patalpų ore, vonios kambariuose, tualetuose, prie praustuvų, rūsiuose, ant sienų, ant ir po tapetais, jie gali įsimesti į gipskartonį, daugybę kitų polimerinių medžiagų, naudojamų namų statybai bei apdailai. Daugiabučiuose namuose, ypač senos statybos, pelėsinių grybų infekcijos šaltiniu gali tapti ir ventiliacijos angos, kuriose dešimtmečiais klesti nejudinamos ištisos kolonijos grybų.

Į gyvenamąsias patalpas mikroskopiniai grybai (mikromicetai) dažniausiai patenka iš išorės su lauko oru, arba yra atnešami su įvairiais daiktais. Jie dauginasi tamsoje, maždaug 20–30°C temperatūroje. Kadangi  Lietuvos miestų gyventojai, dėl specifinių klimatinių šalies sąlygų, savo namuose ir butuose praleidžia 50–70 proc. laiko, o uždarose patalpose (įskaitant ir darbo vietas) – 80–90 proc. laiko, sąlytis su aplinkos pelėsiniais grybais ar ore esančiomis jų sporomis yra dažnas bei intensyvus. Patalpose praleisto laiko metu per kvėpavimo takus filtruojamas oras ir, jei jame yra daug mikroorganizmų, jie patenka į organizmą ir nusėda plaučiuose. Mokslininkai nustatė, kad, mikroskopinių grybų sporos gali giliai įsiskverbti į plaučių audinį ir jį žaloti. Labiausiai pelėsiams jautrūs kūdikiai, maži vaikai, nėščios moterys ir žmonės su nusilpusiu imunitetu.

Ne mažiau nei patys pelėsiniai grybai, kenksmingos yra ir mikroskopinių grybų sporos. Pelėsiniai grybai plinta sporomis, kurios, keliaudamos su oro srovėmis, patalpose nusėda ant paviršių ir sudygsta.

Iš gyvenamųjų patalpų išskirti mikromicetai  dažniausiai priklauso Aspergillus, Penicillium, Ulocladium, Cladosporium ir kitoms gentims, kurios gali sukelti įvairias mikozes, toksikozes bei kitus susirgimus.

Mikroorganizmai vandenyje

Mikroorganizmai vaidina labai svarbų vaidmenį ir vandens biocenozėje. Jie gali dalyvauti organinių medžiagų ardymo procese – jas geba paversti tinkamomis savo mitybai, tuo tarpu patys tapdami kitų mikroorganizmų maistu. Priklausomai nuo vandens telkinio sąlygų, t. y. ar telkinys yra gėlavandenis, ar sūrus, keičiasi vandens mikrobiotos rūšinė sudėtis. Vandens mikroorganizmai aktyviai dalyvauja mineralinių medžiagų (fosforo, azoto, kalio ir kt.) apykaitos procese.

Vandens ekosistemose gali būti aptinkami ir patogeniniai mikroorganizmai, į vandens telkinius patenkantys su nutekamaisiais vandenimis. Tokie mikroorganizmai gali sukelti infekcijas, o kartais – net epidemijas. Jie gali būti pavojingų susirgimų sukėlėjais: choleros, vidurių šiltinės, dizenterijos ir kt. Ypač daug kenksmingų bei ligas sukeliančių bakterijų randama vandens telkiniuose, esančiuose prie gyvenviečių, kadangi jie nuolat yra veikiami antropogeninės taršos. Tokiu būdu žmogaus veikla reguliuoja vandens telkinio mikroorganizmų rūšinę sudėtį, dažniausiai – ne į gerąją pusę.

Ypač svarbu turėti kokybišką geriamąjį vandenį. Lietuvoje geriamajam vandeniui keliamus reikalavimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinta higienos norma, pagal kurią geriamajame vandenyje tiriami du mikrobiologiniai parametrai: žarninės lazdelės (Escherichia coli) ir žarniniai enterokokai. Jų šimte mililitrų tiriamo geriamojo vandens neturi būti.

Tarp geriausiai ištirtų užkrečiamųjų ligų sukėlėjų, kurie gali plisti per maistą ir vandenį yra žinomi:


- Salmonella typhi – vidurių šiltinės sukėlėja;
- Vibrio cholerae – choleros;
- Escherichia coli – kolienteritų;
- Leptospira spp. – leptospirozės;
- Burkholderia pseudomallei – melioidozės;
- Vibrio spp. (Vibrio parahaemolyticus) – parahemolitinių vibrionų susirgimai;
- Legionella pneumophila – legioneliozės;
- Clostridium spp. (Clostridium botulinum) – klostridijozės (botulizmo);
- Salmonella spp. – salmoneliozės, A ir B paratifų;
- Shigella dysenteriae – dizenterijos;
- Shigella spp. – šigeliozės;
- Francisella tularensis – tuliaremijos;
- Hepatitis A – Botkino ligos;
- Enterovirus A, B – Koksaki susirgimo;
- Enterovirus C – poliomielito;
- Naegleria fowleri – pirminio amebinio meningoencefalito;
- Acanthamoeba Balamuthia mandrillaris – amebinio encefalito;
- Giardia intestinali – liambliozės;
- Cryptosporidium spp. – kriptosporidiozės.

Gamtiniuose vandenyse taip pat gali būti aptinkami ir mikromicetai, priklausantys gentims: Aspergillus, Fusarium, Penicillum, Cladosporium, Alternaria ir kt. Šie mikroskopiniai grybai neaptinkami giluminiuose, tačiau gali būti randami paviršiniuose vandenyse, o taip pat vandentiekio vamzdžiuose, kur jie gali daugintis.

 

Parazitinių žarnyno ligų sukėlėjai – askaridės

AskaridėDar vieni daug žalos padarantys organizmai – askaridės, kurių kiaušinėliai itin maži ir matomi tik žiūrint pro mikroskopą. Šie parazitai yra vieni iš labiausiai paplitusių Lietuvoje, jie žmogaus žarnyne išauga iki 20–35 cm dydžio. Pagal žmonių sergamumą šia parazitoze, ji – antroje vietoje po spalinių. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, askaridoze Lietuvoje per 2015–2019 m. sirgo 981 asmuo.

Askaridės patelė per parą išskiria daugiau nei 200 000 kiaušinėlių. Jei žmogaus žarnyne gyvena tik patelė, toks asmuo yra epidemiologiškai nepavojingas, t. y., kiaušinėliai į aplinką su išmatomis išsiskiria neapvaisinti ir iš jų niekada neišsiris askaridė. Jei žmogaus žarnyne yra patelė ir patinėlis, iš žarnyno išsiskiria apvaisinti, bet nesubrendę ir dar nepavojingi žmogui kiaušinėliai. Žmogus nuo žmogaus užsikrėsti askaridėmis negali. 

Kad kiaušinėliai taptų užkrečiami, kad juose subręstų invazinės lervos – jie būtinai 15–20 dienų turi pabūti dirvožemyje, atitinkamoje drėgmėje ir temperatūroje (apie +20–25oC). Patekusių į žmogaus organizmą kiaušinėlių askaridžių lervos dvylikapirštėje žarnoje išsilaisvina iš dangalų ir su kraujo srove keliauja po organizmą, kol atvyksta į žarnyną, kuriame ir apsigyvena.

Mokslinių eksperimentų metu nustatyta, kad kelias sekundes paveikus askaridžių kiaušinėlius karštu vandeniu (+60–+65oC), liko gyvybingi apie 10 proc. kiaušinėlių, tačiau paveikus vandeniu, kurio temperatūra +70 oC ir daugiau, visi askaridžių kiaušinėliai žuvo per 5 sekundes. Daugumai cheminių dezinfekcinių medžiagų askaridžių kiaušinėliai atsparūs, nes juos saugo keturgubas lukštas, jie pakankamai ilgai gali išgyventi beorėje ir bevandenėje aplinkoje. Apvaisinti askaridžių kiaušinėliai dirvožemyje išgyvena iki 7 metų ir žmogus jais dar gali užsikrėsti.

Tyrime, kuris atliktas Marakeše (Maroke), buvo įrodyta, kad neapdorotomis ir nenukenksmintomis nuotekomis drėkinamuose šviežių bulvių, ropių, kalendrų, ridikėlių, mėtų, morkų pasėliuose (tyrimui imta po 1 kg šių augalų) buvo rasti įvairūs kiekiai askaridžių kiaušinėlių su gyvybingomis lervomis. Daugiausiai jų buvo rasta mėtose, morkose ir kalendrose.

Kaip užsikrečiama askaridėmis? Labai paprastai – per nenuplautas rankas po darbų su dirvožemiu, gerai nenuplautas daržoves, uogas, vaisius, žalumynus. Perkant šiuos produktus iš nelegalių prekiautojų, niekada negali būti tikras, kad jos nėra tręštos tualeto turiniu. Savo sode ar darže užaugintas daržoves irgi privalu plauti, nes vėjas, musės ant savo kojelių, atitekantis lietaus ar tirpsmo vanduo iš kaimyniniame sklype esančio netvarkingo tualeto gali atnešti helmintų kiaušinėlių.

 

Mikrobiologiniai tyrimai NVSPL

Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje (NVSPL) atliekamas platus sprektras mikrobiologinių ir parazitologinių tyrimų: maisto, vandens, paviršių, dirvožemio, oro, kosmetikos, dezinfekantų ir kt.

 

Dėl mikrobiologinių tyrimų keipkitės:

Tel. (8 5) 234 4003
El. p. priimamasis.zolyno(eta)nvspl.lt

 

Dėl parazitologinių tyrimų keipkitės:

Tel. 8 670 14159
El. p. priimamasis.geliu(eta)nvspl.lt

 

Atgal Spausdinti