Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija - Naujienos:Medikų tarpe profesinės ligos nustatomos tik pavieniais atvejais

Tel.: (8 5) 270 9229El. p. nvspl@nvspl.lt

Medikų tarpe profesinės ligos nustatomos tik pavieniais atvejais - 2019-05-13

Tarptautinė slaugytojų diena švenčiama Tarptautinės raudonojo kryžiaus organizacijos sprendimu, anglų medicinos sesers Florens Naitingeil garbei, taigi – per jos gimimo dieną – gegužės 12 d. Krymo karo metu F. Naitingeil Turkijoje organizavo sužeistųjų gydymą ir priežiūrą, o vėliau tapo pirmoji slaugių kursų rengėja Anglijoje.


Higienos instituto duomenys rodo, kad Lietuvoje daugėja žmonių, kuriems ligą sukėlė darbas. Tačiau medicinos darbuotojams nustatomų profesinių ligų skaičius vis dar yra labai mažas. Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, jos sudaro tik 1,5–3,5 proc. visų asmenų, kuriems šios ligos yra diagnozuotos. Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) vadovės Danutės Margelienės pastebėjimu, oficialiai profesinės ligos nustatomos tik pavieniais atvejais.

Slaugytojai – vieni didžiausią riziką susirgti profesinėmis ligomis turinčių sveikatos sektoriaus darbuotojų. Įvairių dezinfektantų, kitų dirgiklių sukeliamos alerginės reakcijos, bronchų astmos, pamaininio darbo ir naktinių budėjimų paveikiamas, per žemas arba padidėjęs kraujospūdis, stuburo ligos – dėl didesnio svorio ligonių kilnojimo, sąnarių, kaklo, nugaros, juosmens, rankų skausmai, rankų tirpimai, kojų patinimas, jų venų išsiplėtimas – tik dalis ligų, kurios užsitarnaujamos per ilgus darbo metus.

Slaugytojų darbo kokybė, sveikata didžia dalimi priklauso nuo darbo sąlygų. Nesaugi darbo aplinka pažeidžia slaugytojų fizinę, dvasinę ir socialinę darną. Tai nuolatinis stresas dėl didelių darbo krūvių, ilgų darbo valandų, neadekvataus darbo užmokesčio. Iš slaugytojų reikalaujama prisiimti vis didesnę atsakomybę, nesudarant saugios ir kokybiškos darbo aplinkos.

Nors tyrimai rodo, kad beveik 60 proc. sveikatos ar socialinio sektoriaus darbuotojų patiria stresą, įvertinti konkrečią jo žalą sveikatai yra keblu. Į Lietuvoje galiojantį profesinių ligų sąrašą nėra įtraukstos stresą sukeliančios ligos. LSSO vadovės D. Margelienės teigimu „Nėra kriterijų kaip įvertinti patiriamos emocinės įtampos pasekmes. Pavyzdžiui, kodėl nekalbama apie susidūrimo su mirtimi metu patiriamą stresą? Pas mus dar net nėra artimiesiems, giminėms tokiais atvejais teikiamos psichologinės pagalbos, o ką jau kalbėti apie medikus. Užsienyje po tokių išgyvenimų nori nenori tam tikrą laiką privalai praeiti psichoterapiją. Žmonės įpratę ligų nesusieti su profesine veikla, galbūt net patys save dėl jų kaltina, todėl net nesikreipia dėl to. O mediko tokia profesija, kad tenka daugiau ne savimi, bet kitais rūpintis,“ – pastebėjo LSSO vadovė.


Slaugytojų ergonominių ir psichosocialinių rizikos veiksnių profesinės rizikos tyrimas ir vertinimas pagerina darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo veiklos rezultatus ir yra profesinių ligų prevencijos pagrindas.

Labai svarbu įmonių, įstaigų vadovams organizuoti ergonominių ir psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimą bei vertinimą. Identifikuojant šiuos veiksnius, analizuojami darbo vietos tipas, veiklos pobūdis, naudojamos pagrindinės ir pagalbinės darbo priemonės. Rizikos tyrimo etape tiriami šie pagrindiniai darbo sunkumo ergonominiai veiksniai: fizinio darbo krūvis keliant krovinį rankomis, krovinio stūmimas/traukimas, daugkartiniai priverstiniai liemens palenkimai, nuolat pasikartojantys rankų judesiai, statinio darbo krūvis, darbo poza.

Streso darbe vertinimu nustatomi veiksniai susiję su:

  • darbo aplinkos sąlygomis,
  • darbo reikalavimais,
  • darbo organizavimu,
  • darbo turiniu,
  • darbuotojų tarpusavio santykiais ir / ar santykiais su darbdaviu, trečiaisiais asmenimis.

Ištyrus ir įvertinus slaugytojų ergonominius ir psichosocialinius rizikos veiksnius, gaunama abipusė nauda: patiriama mažiau išlaidų ir sumažėja rizika, todėl taip pat mažėja darbuotojų nedarbingumas ir kaita, rečiau įvyksta nelaimingų atsitikimų, sumažėja bylinėjimosi grėsmė teismuose, nustatomas streso darbe priežastys. NVSPL Profesinės rizikos vertinimo skyrius visoje Lietuvoje ištiria ir įvertina ne tik ergonominius ir psichosocialinius rizikos veiksnius, bet ir atlieka darbo vietų pilną profesinės rizikos vertinimą akredituotais metodais.

Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus Profesinės rizikos vertinimo poskyrio kontaktai:

Antakalnio g. 10, Vilnius
tel. (8 5) 212 1167, mob. 8 610 30041
profesine.rizika@nvspl.lt

Atgal Spausdinti