Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija - Naujienos:Rugsėjo 26-oji – Pasaulinė aplinkos ir sveikatos diena

Tel.: (8 5) 270 9229El. p. nvspl@nvspl.lt

Rugsėjo 26-oji – Pasaulinė aplinkos ir sveikatos diena - 2018-09-25

Kasmet, rugsėjo 26-ąją, minima Pasaulinė aplinkos ir sveikatos diena (anglų k. World .Environmental Health Day). Jos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į aplinkos rizikos veiksnius, turinčius įtakos aplinkai ir sveikatai. Šios dienos minėjimo iniciatoriai – Tarptautinė aplinkos ir sveikatos federacija (angl. k., IFEH), 2011 metų rugsėjo 26 d. Indonezijoje ši organizacija įvardino aplinkos veiksnius, darančius įtaką žmogaus sveikatai. Tai yra fizikiniai (triukšmas, vibracija, mikroklimatas, elektromagnetinė spinduliuotė); cheminiai ir biologiniai veiksniai.


Esant neįprastiems fizikiniams, cheminiams ar socialiniams dirgikliams, sutrinka tam tikrų organizmo funkcijų reguliavimo mechanizmai. Tai sumažina jo prisitaikymo prie aplinkos galimybes, atsparumą nepalankiems veiksniams. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, žmogaus sveikatą lemia šie pagrindiniai veiksniai: gyvensena (50 proc.), genetinis pagrindas (20 proc.), aplinka (20 proc.) ir medicinos pagalba (10 proc.). Taigi, gyventojų sergamumui ir mirtingumui įtakos turi daugybė veiksnių, tarp jų ir aplinkos faktoriai. Žmogus savo veikla gali keisti aplinką.

2018 m. Pasaulinės aplinkos ir sveikatos dienos šūkis – „Maisto sauga ir tvarumas“. Pagal naujausius Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pranešimus su maistu plintančios ligos yra vis didesnė visuomenės sveikatos problema visame pasaulyje. Cheminės medžiagos, pvz., fluoro, švino ir gyvsidabrio junginiai, lakūs organiniai junginiai, patvarūs organiniai teršalai, kiti kenksmingi teršalai gali dėl įvairių priežasčių patekti į maistą, vandenį, kurį vartojame. PSO ekspertai apskaičiavo, kad apie 600 milijonų – beveik 1 iš 10 žmonių pasaulyje, suserga, valgydami užkrėstą maistą, net apie 125 000 žmonių kasmet nuo to miršta. Apie 40 proc. vaikams iki 5 metų amžiaus pasireiškia susirgimai, susiję su nesaugiais maisto produktais. Su maistu plintančios ligos trukdo socialinei ir ekonominei plėtrai, smukdo nacionalinę ekonomiką, stabdo turizmo ir prekybos vystymąsi.­

Pasaulyje naujos grėsmės maisto saugai kyla nuolat, nes tai susiję su maisto gamybos pokyčiais, maisto produktų platinimu ir vartojimu, aplinkos pokyčiais, naujai atrandamais patogenais ir jų atsparumu antimikrobinėms medžiagoms. Padidėjusios kelionės ir intensyvesnė prekyba didina tikimybę, kad užteršti maisto produktai paplis tarptautiniu mastu. Maistas, nežiūrint taikomų prevencijos priemonių, gali būti užterštas mikroorganizmais ar cheminėmis medžiagomis bet kuriame maisto gamybos proceso etape. Pagal Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (anglų k. The Food and Agriculture Organization of the United Nations) duomenis kasmet pasaulyje išmetama apie 1,3 mlrd. tonų nepanaudoto maisto, net vieno ketvirtadalis šio kiekio užtektų pamaitinti 870 milijonus alkanų žmonių pasaulyje. PSO vadovaudamasi tarptautinių maisto standartų rinkiniu Codex Alimentarius padeda pasaulio šalių maisto saugos ir mitybos ekspertams užkirsti kelią nesaugiems maisto produktams, nustatyti, laiku pašalinti iš rinkos kenksmingus ir užterštus maisto produktus.

Vienas iš būdų mažinti aplinkos ir tuo pačiu maisto produktų ir vandens užterštumą – esamų ir/ar planuojamų ūkinių veiklų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (PVSV) procedūros, kurių metu išsiaiškinami aplinką ir gyventojus veikiantys rizikos veiksniai (oro tarša, kvapai, triukšmas, ir kt.), išnagrinėjamos prevencinės priemonės, alternatyvos. Jeigu reikia, nustatomos sanitarinės apsaugos zonos. NSVPL Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriuje dirba patyrę specialistai, savo darbe naudojantys šiuolaikines technologijas (geografinę informacinę sistemą ArcGis 10.3, oro taršos ir kvapų vertinimo programą - ADMS-Urban, triukšmo vertinimo programą – IMMI). Minėti specialistai nuolat kelia kvalifikaciją ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje organizuojamuose mokymuose, seminaruose.

Daugiau informacijos, susijusios su poveikio visuomenės sveikatai vertinimu, suteiks Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus vedėjas Marius Urbonas, tel. (85) 263 96 62. Informaciją apie oro taršos ir kvapų sklaidos modeliavimą pateiks Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Algirdas Keblas, tel. (85) 263 96 62. Papildomą informaciją, susijusią su gyvenamųjų patalpų oro taršos tyrimais pateiks Cheminių tyrimų vedėjas Virginijus Keturka tel. (85) 210 54 97.

Informacija parengta pagal PSO, JTO, Tarptautinės aplinkos ir sveikatos federacijos (anglų k., IFEH) pranešimus.  NVSPL inf.

Atgal Spausdinti