Tel.: (8 5) 270 9229El. p. nvspl@nvspl.lt

Natūralios aplinkos naikinimas – atviras kelias ligoms plisti - 2020-06-25

Kasmet birželio mėnesį minima Pasaulinė aplinkos diena, skirta atkreipti visuomenės dėmesį į aktualias aplinkosaugos problemas ir ieškoti būdų joms spręsti. Šių metų Pasaulinės aplinkos dienos tema – bioįvairovės (gyvūnų, vabzdžių, augalų) išsaugojimas. Viena iš natūralios aplinkos nykimo problemų, liečianti ir visus žmones – užkrečiamų ligų plitimas. O apie 60 proc. visų žmonių užkrečiamųjų ligų yra zoonozinės!


Kas tai yra?

Zoonozės – tai ligos ir (arba) infekcijos, kurios tiesiogiai arba netiesiogiai, pvz., per maistą, iš gyvūnų perduodamos žmonėms. Priskaičiuojama daugiau nei 200 zoonozinių ligų, kuriomis žmonės užsikrečia nuo gyvūnų. Europos maisto saugos tarnybos, EMST (angl. European Food Safety Authority, EFSA) duomenimis kasmet patvirtinama apie 330 tūkstančių maistinės klimės zoonozių, tačiau realus jų skaičius, tikėtina, yra gerokai didesnis.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, iki 2019 m. gruodžio 1 d. Lietuvoje užregistruota 717 susirgimų salmonelioze (zoonozės, kurią sukelia salmonelėmis vadinamos bakterijos) atvejų ir tai 7 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį 2018 m. Lietuvos gyventojų sergamumas šia zoonoze per paskutinius dešimt metų sumažėjo dvigubai, nuo 61 atvejo 100 tūkst. gyventojų 2009 m. iki 28 atv./100 tūkst. gyv. 2018 m. Europos maisto saugos institucijos ataskaitoje teigiama, kad Europos Sąjungos šalyse 2018 m. buvo užregistruoti 5146 per maistą ir vandenį išplitę protrūkiai, dėl kurių sirgo 48 365 žmonės, iš jų 4588 buvo hospitalizuoti, 40 – mirė. Daugiausia salmoneliozės protrūkių buvo užregistruota Lenkijoje, Slovakijoje ir Ispanijoje. Šie protrūkiai dažniausiai buvo susiję su kiaušinių vartojimu. Salmoneliozė buvo antra pagal dažnumą žmonių virškinimo trakto infekcija Europos Sąjungoje (91 857 atv.) po kampilobakteriozės (246 571 atv).

Neseniai atsiradusios arba vėl atsiradusios zoonozės yra Ebolos virusų (Zaire ebolavirus ir Taϊ Forest ebolavirus) sukelta hemoraginė karštligė, Paukščių gripas (angl. Avian flu), Artimųjų rytų respiratorinis sindromas – ARRS (angl. MERS), Nipos (angl. Nipah) virusas, Rifto slėnio karštligė, Sunkus ūminis respiracinis sindromas – SŪRS (angl. SARS), Vakarų Nilo viruso sukeliama neurologinė liga – Vakarų Nilo karštligė, Zikos virusinė liga ir dabar koronaviruso COVID-19 sukelta pandemija. Aukščiau sukeltos ligos vienaip ar kitaip  yra susiję su žmogaus vykdoma ūkine veikla.

Natūralios aplinkos naikinimas – atviras kelias ligoms plisti

Kaip susiję įvairių užkrečiamųjų ligų plitimas ir natūralios aplinkos naikinimas? Štai keletas pavyzdžių: dėl miškų kirtimo Vakarų Afrikoje prasidėjo Ebolos viruso protrūkis  (sumažėjus miškų plotui, atsirado glaudesni kontaktai tarp laukinės gamtos buveinių ir žmonių gyvenviečių), paukščių gripo atsiradimas susijęs su intensyvia paukštininkyste, Nipos viruso palitimas susijęs su kiaulininkystės ir vaisių auginimo suaktyvėjimu Malaizijoje.

Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos programoje (angl. United Nations Environment Programme, UNEP) dirbantys mokslininkai bei specialistai surinko, išanalizavo ir apibendrino naujausius mokslinius faktus apie koronavirusą COVID-19. Nors šio koronaviruso pandeminio protrūkio kilmė ir aiškios staigaus paplitimo pradžios aplinkybės dar nėra pilnai nustatytos, tačiau yra šeši svarbūs aspektai, kuriuos verta žinoti:

1. Dėl žmonių ar gyvūnų sąveikos su laukine gamta kyla galimų (nežinomų) patogenų išplitimo pavojus. Daugelio zoonozių atveju gyvūnai yra tarsi epidemiologinis tiltas tarp laukinės gamtos ir žmonių infekcijų.


2. Zoonozinių ligų atsiradimą lemia aplinkos pokyčiai – dažniausiai žmogaus ūkinės veiklos rezultatas, susijęs su žemės naudojimo pokyčiais ir klimato kaita. Gyvūnų ar žmonių ligas sukeliančių patogenų (virusų) pokyčiai, kurie vystosi, kad surastų naujus šeimininkus ar infekcijos nešiotojus, tinkamus parazitavimui ar infekcijos platinimui.


3. Pavyzdžiui, šikšnosparnių ligas sukeliantys virusai atsirado ir paplito dėl miškų kirtimo bei žemės ūkio plėtimosi, kurie daro įtaką natūralių šikšnosparnių buveinių sunykymui. Taip vyksta priverstinė šikšnosparnių migracija arčiau žmonių gyvenviečių ieškant naujų buveinių. Šikšnosparniai ekosistemose vaidina svarbų vaidmenį – apdulkina naudingus augalus bei maitinasi vabzdžių pertekliumi gamtoje.


4. Žmogaus sukelti aplinkos pokyčiai keičia laukinės gamtos populiacijos struktūrą ir mažina biologinę įvairovę, todėl susidaro naujos aplinkos sąlygos, palankios žmonių ir / ar gyvūnų patogenų pernešėjams bei (arba) pačių patogenų (virusų) dauginimuisi ir plitimui aplinkoje.


5. Ekosistemos vientisumas gali padėti sureguliuoti ligas tuo pačiu palaikant rūšių bioįvairovę, kai vienam iš  žmonių ir / ar gyvūnų sveikatai pavojingų patogenų būtų sunkiau sustiprėti, išplisti ar pradėti dominuoti tarp likusių patogenų.


6. Neįmanoma numatyti, kada ir kur įvyks kitas infekcinis protrūkis. Vis daugiau moksliškai pagrįstų įrodymų teigia, kad infekciniai protrūkiai ar epideminės (pandeminės) ligos gali tapti dar dažnesni dėl žmogaus ir / ar  pačios gamtos periodinių ciklų daromos įtakos klimato pokyčiams.

 

„Dėl nuolatinės laukinių erdvių erozijos buvome nepatogiai priartėję prie gyvūnų ir augalų, kurie kenčia nuo užkrečiamųjų ligų ir kurios gali persiduoti ir mums – žmonėms“, – pabrėžė Jungtinių Tautų (JT) Aplinkos apsaugos programos vykdomoji direktorė Inger La Cour Andersen.

JT aplinkos apsaugos darbuotojai toliau tęsia darbą aukščiau nurodytose svarbiose srityse ir šalių vyriausybėms, institucijoms, visuomenei, žiniasklaidai nuolat pateikia moksliškai patikimą bei patikrintą informaciją. Taip pat kaip galima greičiau bando rasti atsakymus į aktualius, sudėtingus mokslinius ir praktinius klausimus, į kuriuos dar reikės atsakyti artimiausioje ateityje.

Gamta patiria krizę, jai gresia biologinės įvairovės ir buveinių praradimas, visuotinis atšilimas ir globalinė tarša. Neveikimas (problemų nesprendimas) žlugdo žmoniją. Norint išspręsti naujos koronaviruso pandemijos problemą ir apsisaugoti nuo būsimų pasaulinių grėsmių, reikia patikimai tvarkyti pavojingas medicinines ir chemines atliekas; ryžtingai valdyti globalią gamtos ir biologinę įvairovę bei įsipareigoti kurti ekologiškas darbo vietas, palengvinti perėjimą prie anglies dioksido požiūriu neutralios ekonomikos. Žmonijos ateitis priklauso nuo veiksmų, kurių privalome imtis dabar, tokiu būdu visi kartu siekdami žmonijos atsparios ir tvarios ateities.

Vienas iš būdų kontroliuoti ūkinę veiklą (kiaulininkystės, pienininkystės, paukštininkystės ūkių) plėtrą – esamų ir / ar planuojamų ūkinių veiklų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (PVSV) procedūros, kurių metu išanalizuojami aplinką bei gyventojus veikiantys rizikos veiksniai (oro tarša, kvapai, triukšmas ir kt.), išnagrinėjamos prevencinės priemonės, alternatyvos, jeigu tikslinga, nustatomos sanitarinės apsaugos zonos. Visas šias procedūras, pasitelkdami šiuolaikines geografines informacines sistemas ir modeliavimo programas, Lietuvoje atlieka Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) specialistai.

Daugiau informacijos, susijusios su poveikio visuomenės sveikatos vertinimu ir aplinkos veiksnių (triukšmo, elektromagnetinės spinduliuotės, oro taršos, kvapų) poveikiu sveikatai gali pateikti NVSPL Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus vedėjas Marius Urbonas, tel. (8 5) 263 9662, 8 670 14210.

Dėl tyrimų, susijusių su virusinėmis infekcijomis, tarp jų zoonozėmis kreipkitės į l. e. p. Klinikinių tyrimų sk. vedėją Iloną Kušlevičiūtę tel. (8 5) 210 6859 ir Virusuloginių tyrimų poskyrio vedėją Svajūnę Muralytę tel. (8 5) 233 0111.

 

Paveikslėlis iš www.worldenvironmentday.global/six-nature-facts-related-coronaviruses.
Vertimas į lietuvių kalbą

Viršuje: „Naujausios zoonozės ir jų poveikis“
Pirmoje eilutėje iš kairės į dešinę: „ARRS, Artimųjų rytų respiratorinis sindromas – 2494 atvejai, 858 mirtys nuo 2012 m.; SŪRS, Sunkus ūminis respiracinis sindromas – daugiau kaip 8000 atvejų, daugiau kaip 800 mirčių nuo 2002 m.“
Antroje eilutėje iš kairės į dešinę: „Ebolos virusai: daugiau kaip 28 000 atvejai, daugiau kaip 11 000 mirčių 2014-2015 m.; Paukščių gripas – nuostoliai 20 mlrd. JAV dolerių nuo 2002 m.“
Apačioje mažomis raidėmis: „Šaltinis: JTAA mokslinis pranešimas 2016, PSO, Pasaulio bankas.“

Paveikslėlis iš iš www.worldenvironmentday.global/six-nature-facts-related-coronaviruses.Viršuje pirma eilutė: „Kokie veiksniai padidina zoonozių atsiradimą?“ 

Viršuje antra eilutė: „(Infekcijos perduodamos iš gyvūnų žmonėms)“
Pirmoje eilutėje iš kairės į dešinę: „Miškų kirtimas ir kiti žemės paskirties (žemės naudojimo) keitimo pokyčiai, Neteisėta ir blogai reguliuojama prekyba laukiniai gyvūnais“
Antra eilutė per vidurį: „Žemės ūkio ir gyvulininkystės suintensyvinimas“
Trečioje eilutėje iš kairės į dešinę: „antimikrobinis atsparumas“
Rodyklėmis šone prie paveiklėlio pažymėta: „antibiotikai, Klimato pokyčiai“
Apačioje mažomis raidėmis: „Šaltinis: JTAA mokslinis pranešimas 2016, PSO, Pasaulio bankas.“

Paveikslėlis iš iš www.worldenvironmentday.global/six-nature-facts-related-coronaviruses

Viršuje: „Kas yra zoonozės ir kaip jos paplitusios?“
Viršuje antra eilutė: „(Zoonozės tai ligos perduodamos iš gyvūnų žmonėms)“
Apačioje trečia eilutė iš kairės į dešinę didelėmis raidėmis: „sudaro: 60% visų žmonių užkrečiamųjų ligų, 75 % visų naujų užkrečiamųjų ligų“
Smulkiomis raidėmis: „Šaltinis: JTAA mokslinis pranešimas.


Atgal Spausdinti
Paslaugos
Cheminiai, mikrobiologiniai, parazitologiniai, serologiniai, virusologiniai, fizikinių veiksnių tyrimai.

Ištiria ir įvertina profesinę riziką (fizikinių, cheminių, ergonominių, biologinių, fizinių, psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimą ir vertinimą) įmonėse ir įstaigose.

Pirmosios pagalbos, higienos įgūdžių mokymai ir mokymai apie alkoholio ir narkotikų žalą (praradusiems teisę vairuoti transporto priemonę vairuotojams).
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliekamas planuojamoms arba vykdomoms ūkinėms veikloms, kurioms turi būti nustatomos arba tikslinamos sanitarinių apsaugos zonų ribos. 
Mikrobiologinių mitybos terpių išpilstymo paslauga.
Mikrobiologinių mitybos terpių kokybės kontrolės paslauga.