Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija - Naujienos:Ar gyvenate sveikame būste?

Tel.: (8 5) 270 9229El. p. nvspl@nvspl.lt

Ar gyvenate sveikame būste? - 2020-11-10

Paprastai gana niūrus lapkritis nulemia, kad daugiau laiko leidžiame namuose. Šiemet prie lapkričio prisidėjo ir naujasis koronavirusas, tad namai daug kam tapo ne tik poilsio, bet ir darbo vieta. Tai puiki proga daugiau dėmesio skirti sveikai aplinkai. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) specialistai pataria, kurie gyvenamosios aplinkos tyrimai yra aktualiausi.


Naujos gyvenamosios patalpos

Nematomas pavojus

Vienas populiariausių tyrimų – formaldehido koncentracija ore. Formaldehidas yra kancerogeninė medžiaga – bespalvės dujos, turinčios specifinį nemalonų kvapą. Formaldehido garus gali skleisti nauji baldai, izoliacinės medžiagos, linoleumas, laminuotos grindys, gumos gaminiai, šiukšlių maišai. Pavyzdžiui, medžio plokštė formaldehidą į orą gali skleisti daugiau kaip 10 metų. Ypač kenksmingos sąlygos susidaro tuose butuose bei namuose, kuriuose nepakankama ventiliacija, aukšta aplinkos temperatūra ir drėgnas oras. Labai jautriems žmonėms ši medžiaga gali sukelti akių gleivinės ir viršutinių kvėpavimo takų dirginimą.  Didesnė jo koncentracija ir ilgesnis poveikis padidina tikimybę susirgti nosies ir gerklės vėžiu.

Daugelis statybinių ir įrengimo medžiagų taip pat turi lakiųjų komponentų (lakūs organiniai junginiai, LOJ), pavojingų žmogaus sveikatai. Dažuose ir valikliuose LOJ naudojami kaip tirpikliai. Šios medžiagos garuoja atliekant remonto darbus, taip pat ir po jų. Ilgą laiką kvėpuojant šiais garais, gali pasireikšti galvos skausmai, nuovargis, pykinimas, odos ir akių dirginimas. O štai benzeno (vienas lakiųjų organinių junginių) ilgalaikis poveikis gali būti net mažakraujystė ir leukemija.

Cheminių tyrimų skyriaus, Aplinkos tyrimų poskyrio vedėja Irena Kavoliūnienė sako, kad šildymo sezonu, naudojantiems dujinį šildymą, aktualu išsitirti ir dėl anglies monoksido, kuris gali išsiskirti dėl netinkamai sureguliuotos šildymo sistemos. Šios dujos yra bespalvės, bekvapės ir ypatingai pavojingos sveikatai.
Iš lauko įpatalpas gali patekti azoto ir sieros oksidų, ypač jeigu kaimynai kietuoju kuru  kūrena  krosnis ar židinius. Išsiskiriantys azoto oksidai dirgina akių ir nosies gleivinę, gali sukelti kosulį. Sieros dioksido ūmus poveikis pasireiškia stipriu viršutinių kvėpavimo takų, akių, odos ir gleivinių sudirginimu, nosies ir gerklės deginimu, kosuliu, kvėpavimo sutrikimais, dusulio priepuoliu, bronchų spazmais (ypač sergantiems astma).  Blogai vėdinamose, sandariose patalpose susikaupia ir daugiau anglies dioksido, kurio poveikis pasireiškia  mieguistumu, galvos skausmu.

Dar viena medžiaga, kurios mūsų būstuose neturėtų būti – gyvsidabrio garai. Nors gyvsidarbriu užpildyti termometrai Lietuvoje jau nebeparduodami, jų dar galima rasti kai kuriuose namuose. Tokiam termometrui sudužus, į aplinką patekęs gyvsidabris ima garuoti. Įkvėpus nuodingų garų jie patenka į kraują, jungiasi su baltymais ir kaupiasi inkstuose, kepenyse, net smegenyse. Geriausia būtų šių termometrų iš viso nebenaudoti, tačiau jei vis dėlto naudojate ir netyčia tokį sudaužote, surinkę išsiliejusį gyvsidabrį (čia galite rasti patarimų kaip tą padaryti saugiai) nedelskite ir išsitirkite patalpų orą, nes ši medžiaga, patekusi į grindų tarpus, kilimą ar ant baldų garuoja. Gyvsidabrio garų nei pamatysite, nei užuosite, bet galite jausti tokius simptomus kaip pykinimas, galvos skausmas, gali sutrikti kalba, klausa, regėjimas, pasireikšti rankų drebulys.

Darbas iš namųMikrobiologai įspėja neignoruoti pelėsio

Labai dažnas sveiko būsto priešas yra pelėsis. Jų apstu visur: gyvenamosiose ir darbo patalpose, rūsiuose, ventiliacijų angose, gamtinėje aplinkoje ir daugelyje kitų vietų. Į patalpas pelėsiniai grybai dažniausiai patenka iš išorės su lauko oru, arba yra įnešami su įvairiausiais daiktais. NVSPL Mikrobiologinių tyrimų skyriaus vedėja, biomedicinos mokslų daktarė Rūta Jankauskienė sako, kad iš pažiūros nekaltai atrodantys pelėsiniai grybai iš tikrųjų yra daugelio susirgimų sukėlėjai: „Žmogui pavojingi ne patys mikroskopiniai grybai, o jų produkuojami toksinai. Įkvėpdamas grybų sporas, susiliesdamas su jais per odą ar patekus į organizmą su maistu, žmogus, turintis hiperreaktyvią imuninę sistemą, susiduria su stipria alergine reakcija“. Alergija pelėsiui pasireiškia viršutinių kvėpavimo takų negalavimais, iš pradžių labai panašiais į paprastą peršalimą. Tinkamai nenustačius ir nepradėjus gydymo, alerginis procesas gali paaštrėti ir komplikuotis į stiprų kosulį, sinusitą, bronchinę astmą. Specialistė sako, kad nemalonumus pelėsiniai grybai pradeda kelti daugindamiesi (sporuliuodami), o tam reikalingos tam tikros sąlygos – pelėsis mėgsta šilumą ir drėgmę. Daugumai jų optimali augimo ir dauginimosi temperatūra yra 20–30°C. Nors pelėsinių grybų leistino kiekio nereglamentuoja jokie teisės aktai, įtarus, kad aplinkoje jų yra daug, NVSPL galima atlikti patalpų oro ir paviršių mikrobiologinius tyrimus pelėsinių grybų skaičiui nustatyti.

Tyla ir geras apšvietimas – būtini

Sveikai aplinkai svarbu ne tik cheminė ir mikrobiologinė švara. Dažnai NVSPL specialistai į gyvenamąsias patalpas vyksta atlikti fizikinių matavimų, kurių populiariausi yra triukšmo, mikroklimato ir apšvietos.

Triukšmo matavimai reikalingi tada, kai įtariama, jog triukšmo lygis yra per didelis ir trunka per ilgai, kad būtų galima pakentėti, o jo sukėlėjai į diskusijas nesileidžia. Tyrimais įrodyta, kad 70 dBA triukšmas veikia centrinę ir vegetacinę nervų sistemą ir sukelia funkcinius nervų sistemos sutrikimus, skatina arterinės hipertenzijos ir išeminės širdies ligos atsiradimą.

Ne mažiau darbo aplinkai svarbus apšvietimas, į kurį neretai atkreipiamas per mažas dėmesys. Darbas prietemoje ne tik mažina darbo našumą, bet ir skatina trumparegystės atsiradimą. Atlikus apšvietos matavimus ir tinkamai įsirengus apšvietimą to tikrai galima išvengti.

Mikroklimato matavimai apima tokius parametrus kaip oro temperatūra, santykinis oro drėgnumas, oro judėjimo greitis, ventiliacijos efektyvumas, kurie aktualūs susidūrus ir su jau anksčiau minėtų pelėsių problema, taip pat mažinti darbo našumą ir sukelti kitus nepatogumus, galinčius išsivystyti į didesnes sveikatos problemas.

Tikriausiai dalis mūsų dar kurį laiką namuose ne tik ilsėsimės, bet ir dirbsime, tad tikrai svarbu pažiūrėti į savo aplinką atidžiau, įsivertinti, kur galėtų būti silpniausios vietos, tinkamai pasirinkti tyrimus, kuriuos atlikus bus galima imtis tolesnių veiksmų. Taip pat visuomet galite pasikonsultuoti su NVSPL specialistais, turinčiais didelę patirtį šiuose tyrimuose.


Tyrimų kainos:

Tyrimo pavadinimas

Kaina, Eur*

Formaldehido kiekio nustatymas ore

12,16

Lakių organinių junginių kiekio nustatymas ore:

darbo aplinkoje

gyvenamojoje aplinkoje

 

79,96

60,55

Anglies monoksido kiekio nustatymas ore 

4,46

Anglies dioksido kiekio nustatymas ore

4,60

Azoto oksidų kiekio nustatymas ore

12,54

Gyvsidarbrio  kiekio nustatymas ore

6,66

Patalpų oro mikrobiologiniai tyrimai pelėsinių grybų  nustatytmui

Paviršių mikrobiologiniai tyrimai pelėsinių grybų skaičiui nustatyti


7,04


4,05

Garso lygio matavimai:

maksimalaus garso slėgio lygis:

dienos metu

nakties metu


ekvivalentinis garso slėgio lygis:

dienos metu

nakties metu


garso slėgio pikas


garso slėgio lygiai oktavinėse dažnių juostuose

 

Apšvietos matavimai.

Dirbtinė apšvieta:

dienos metu

nakties metu

natūrali apšvieta

 

 

7,99

11,61

 


7,99

11,64


6,11


9,85

 

 

 

6,60

8,86

6,98

Mikroklimato parametrų matavimai:

oro temperatūra


santykinis oro drėgnumas
oro judėjimo greitis


ventiliacijos efektyvumas

 

4,46


4,46
4,46


6,17

* neįskaičiuota transporto ir mėginio paėmimo įkainiai



Kontaktai pasiteiravimui:

Cheminiai ir mikrobiologiniai tyrimai

Tel. nr. (8 5) 234 4003
El. p. priimamasis.zolyno(eta)nvspl.lt

Fizikiniai matavimai

Tel. nr. (8 5) 260 8421
El. p. priimamasis.antakalnio(eta)nvspl.lt



Atgal Spausdinti