Tel.: (8 5) 270 9229El. p. nvspl@nvspl.lt

Vandens kokybė šalia buvusių ir esamų pramoninių objektų - 2019-10-09

Visi žinome, jog žmogui yra būtinas švarus geriamas vanduo, o užterštumas smarkiai blogina gruntinio vandens kokybę. Vanduo įvardijamas kaip užterštas, kai pavojingos medžiagos (cheminės, biologinės) užteršia vandens telkinius – upes, ežerus, vandenynus ir kitus – taip pakenkdamos vandens kokybei.


Gruntinis vanduo vis labiau teršiamas dėl natūralių ar žmogiškųjų priežaščių. Pramoniniai objektai gali vandenį teršti organiniais ir neorganiniais teršalais. All-About-Water-Filters.com sureitingavo didžiausius galimus vandens teršėjus ir teršalus:

  1. Žemdirbystė – pesticidai, kitos augalų apsaugos priemonės ir trąšos. Jie nuo augalų patenka į dirvožemį, o tada randa kelią ir į artimiausias upes bei ežerus galiausiai atsidurdami geriamajame vandeyje.

  2. Kasybos pramonė – švinas, gyvsidabris ir arsenas. Dauguma sunkiųjų metalų išgaunama natūraliai, iš akmenų po žemės paviršiumi. Metalai į vandenį migruoja natūraliai ir tik vos aptinkamais kiekiais. Tačiau, vykdant uolienų sprogdinimus, kasybos darbus, dauguma sunkiųjų metalų patenka į vandenį dideliais kiekiais.

  3. Žvejyba – tai šiek tiek kitokia vandens užteršimo forma. Pati žvejyba nebūtinai kenkia vandens kokybei, tačiau valtys bei kateriai vandenį dažnai teršia kuru.

  4. Atominės (Branduolinės) elektrinės – radono dujų susiformavimas, stroncio ir cezio tarša. Terminė tarša taip pat yra vienas iš vandens teršimo būdų.

  5. Kuro gamyba – užteršimas naftos produktais įprastai būna netyčinis, įvykus nuotekiams.

  6. Plastikų gamyba – patys plastikai yra teršalai, kai šiukšlynuose jų formuojasi ištisi kalnai. Tačiau reikia nepamiršti ir plastikinių pakuočių, kuriose laikomas vanduo – iš nekokybiškų plastiko gaminių migruoja įvairios medžiagos, kurios blogina geriamo vandens kokybę.

  7. Valymo įrenginiai, naudojami įvairiuose pramonės etapuose. Pavyzdžiui, sauso valymo metu gali susidaryti chromas. Taip pat valikliai, naudojami namų buityje. Dažniausiai jų sudėtyje būna tokių medžiagų kaip balikliai ir amonio junginiai.

  8. Mašinų gamybos pramonė  – gyvsidabris ir švinas.

  9. Rekreacija – dažniausiai kalbama apie biologinį vandens telkinių užteršimą.

Atsižvelgiant ir į kitus šaltinius, pagrindiniais pramonės teršalais yra laikomi: asbestas, švinas, gyvsidabris, nitratai, fosfatai, sieros junginiai, naftos produktai, kuras.

Lietuvoje vandens kokybė yra reglamentuojama pagal Lietuvos higienos normą HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, kurioje aprašyti pagrindiniai geriamojo vandens toksiniai (cheminiai) bei indikatoriniai rodikliai ir jų ribinės vertės. Taip pat aprašyti pagrindinių cheminių medžiagų (teršalų) galimi patekimo į geriamąjį vandenį šaltiniai. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) Cheminių tyrimų skyriaus Instrumentinių tyrimų poskyrio vedėja Toma Petrulionienė sako, kad, jei vanduo atitinka HN24:2017 ribinėms cheminių medžiagų vertėms keliamus reikalavimus, jis yra saugus vartoti. „Vandentiekio vanduo dažniausiai yra tinkamas vartojimui, kadangi vandens kokybę turi užtikrinti pats tiekėjas. Informaciją apie tiekiamo vandens kokybę geriamojo vandens tiekėjai paprastai skelbia savo internetinėse svetainėse ar periodiniuose leidiniuose. Tačiau problema išlieka su pačių įsirengtais gręžiniais bei šuliniais – tik patys jų savininkai gali užtikrinti tokio vandens kokybę,“ – informuoja specialistė. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, geriamąjį vandenį iš šachtinių šulinių, negilių gręžinių (gruntinį vandenį) Lietuvoje vartoja vidutiniškai 25 % gyventojų. Deja, gruntinis vanduo ne visuomet yra saugus vartoti. Taip yra todėl, kad į šulinius, negilius gręžinius vanduo patenka iš arčiausiai žemės paviršiaus esančio vandeningo sluoksnio, taigi jo kokybė labai priklauso nuo šulinio (gręžinio) vietos parinkimo, įrengimo, priežiūros, ir ūkinės veiklos. Didžiausias gruntinio vandens teršėjas – dirbamų žemių tręšimas organinėmis ir mineralinėmis trąšomis bei žema ūkininkavimo kultūra. Toma Petrulionienė sako, kad Lietuvai aktuali problema – nitratai šachtinių šulinių vandenyje. Didelės nitratų dozės gali būti toksiškos organizmui. Ypač nitratai pavojingi kūdikiams iki trijų mėnesių amžiaus. Nitratų poveikiui jautresnės besilaukiančios moterys, infekcinėmis ligomis sergantys vaikai, senyvo amžiaus žmonės, taip pat sergantieji kraujotakos bei kvėpavimo sistemos ligomis, anemijomis. Apie nitratų kiekį šulinio vandenyje galima sužinoti tik atlikus laboratorinius tyrimus. NVSPL nuolat atlieka vandens kokybės tyrimus akredituotais metodais ir rezultatų pasitaiko įvairių. Cheminių teršalų, pvz. nitratų, negalima atsikratyti vandenį virinant ar paliekant nusistoti, todėl toks vanduo netinkamas gerti, maistui gaminti. Gyventojams, kurių šulinių vandenyje nustatytas per didelis nitratų kiekis, rekomenduojama maistui naudoti fasuotą vandenį, įsirengti specialius filtrus nitratams šalinti, gręžti naują, gilesnį gręžinį kitoje vietoje ar prisijungti prie viešai tiekiamo geriamojo vandens tinklų.

 

Literatūros šaltiniai:

[1] http://all-about-water-filters.com/worst-industrial-causes-of-water-pollution/

[2] https://www.water-pollution.org.uk/industrial-water-pollution/

[3] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.216309/QHdImxGpIa?jfwid=-35aaxjcbl

[4] https://vmvt.lt/sites/default/files/knygele_vandens_kokybe_0.pdf

Atgal Spausdinti
Paslaugos
Cheminiai, mikrobiologiniai, parazitologiniai, serologiniai, virusologiniai, fizikinių veiksnių tyrimai.

Ištiria ir įvertina profesinę riziką (fizikinių, cheminių, ergonominių, biologinių, fizinių, psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimą ir vertinimą) įmonėse ir įstaigose.

Pirmosios pagalbos, higienos įgūdžių mokymai ir mokymai apie alkoholio ir narkotikų žalą (praradusiems teisę vairuoti transporto priemonę vairuotojams).
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliekamas planuojamoms arba vykdomoms ūkinėms veikloms, kurioms turi būti nustatomos arba tikslinamos sanitarinių apsaugos zonų ribos. 
Mikrobiologinių mitybos terpių išpilstymo paslauga.
Mikrobiologinių mitybos terpių kokybės kontrolės paslauga.