Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija - Naujienos:Parazitologų kasdienybės akimirkos: parazito rūšies nustatymas

Tel.: (8 5) 270 9229El. p. nvspl@nvspl.lt

Parazitologų kasdienybės akimirkos: parazito rūšies nustatymas - 2018-03-13

Į Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (toliau – NVSPL) Mikrobiologinių tyrimų skyriaus Parazitologinių tyrimų poskyrį pacientas pristatė iš jo žarnyno pasišalinusią kirmėlę ir išmatų mėginį tyrimams atlikti.


Parazitologų užduotis – identifikuoti parazito rūšį. Atlikus makroskopinį tyrimą nustatyta, kad tai žmoginė askaridė – Ascaris lumbricoides. Tuomet specialistai nustato parazito lytį. Jei žmogaus žarnyne parazituoja tik patinėlis – išmatose askaridžių kiaušinėlių nebus rasta.

Įvertinus tam tikrus požymius nustatyta, kad paciento pateiktoji kirmėlė yra patinėlis. Paciento išmatose askaridžių kiaušinėlių nerasta, tačiau aptikta kitos rūšies parazitų cistų. 1 paveikslėlyje matyti, kaip atrodė pristatyta askaridė.


                                                                     

                        1 pav.                                                                            2 pav.


Ką tik iš žmogaus organizmo pasišalinusi askaridė būna rausvos spalvos (1 pav.).

Ilgainiui askaridė pagelsta ar išbąla ir tampa baltai gelsvos spalvos (2 pav.). 


                               

                        3 pav.                                                                              4 pav.


Aptikę išmatų mėginyje kiaušinėlį (3 pav.), parazitologai žino, kad žmogaus žarnyne yra viena ar kelios askaridės ir nėra patinėlių arba jie dar nesubrendę. Toks žmogus šiuo metu yra epidemiologiškai nepavojingas, nes iš neapvaisintų kiaušinėlių neišsiris askaridės.

Radę išmatų mėginyje 4 paveikslėlyje pavaizduotą kiaušinėlį, parazitologai žino, kad žmogus turi mažiausiai du skirtingų lyčių parazitus, nes kiaušinėlis apvaisintas. Toks žmogus jau yra epidemiologiškai pavojingas.

Epidemiologiškai pavojingas yra toks žmogus, kuris aplinkoje platina apvaisintus askaridžių kiaušinėlius. Jeigu asmuo, turintis žarnyne abiejų lyčių askarides, tuštinasi ne į pagal higieninius reikalavimus įrengtą tualetą, o bet kur gamtoje, kopose, sode, darže gali paskleisti parazitus. Žmogus su neplautomis uogomis ar daržovėmis suvalgęs mikroskopinio dydžio, paprasta akimi nematomus kiaušinėlius, gali užsikrėsti askaridėmis, t.y. gali susirgti askaridoze.

Askaridžių kiaušinėliai dirvožemyje išgyvena apie 7 metus ir esant atitinkamai drėgmei bei temperatūrai apvaisinti kiaušinėliai čia ir subręsta. Vartodami nenuplautas ar blogai nuplautas daržoves, uogas ar vaisius žmonės užsikrečia askaridėmis, jei šie produktai buvo tręšiami askaridoze sergančio žmogaus tualeto turiniu.

Norint neužsikrėsti askaridėmis reikia:

  • gerai nuplauti iš savo daržo nuskintas ar kaimyno padovanotas, pakelėse ar turguje iš prekiautojų pirktas daržoves,
  • sutvarkius daržą, gėlyną ar atlikus kitus žemės darbus, kruopščiai nusiplauti rankas su muilu,
  • negerti vandens iš atvirų vandens šaltinių.

Teritorijose, kuriose nėra centralizuotų nuotekų šalinimo įrenginių, geriamojo vandens šulinius reikia įrengti teritorijoje nuolydžio atžvilgiu aukštesnėje vietoje ir atstumu ne mažesniu kaip 15 metrų nuo lauko kanalizacijos nuotekų ir ne mažiau kaip 25 metrai nuo kanalizacijų duobės ar lauko tualeto. Šulinio įrengimo rekomendacijos individualiems šuliniams yra pateiktos Lietuvos higienos normoje HN 43:2005 „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“.

2016 m. Lietuvoje registruota 188 žmonių askaridozės atvejai. Iš jų askaridoze sirgo 112 miesto vaikų ir 54 kaimo vaikai (iki 18 metų). 2017 m. registruota 178 žmonių susirgimo askaridoze atvejai (ULAC duomenys).

 

Informaciją parengė 

Mikrobiologinių tyrimų skyriaus

Parazitologinių tyrimų poskyrio

parazitologijos specialistė

Daiva Veitienė


 

 
Atgal Spausdinti