Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija - Naujienos:Vaikas tapo irzlesnis, gal tai alergijos priežastis?

Tel.: (8 5) 270 9229El. p. nvspl@nvspl.lt

Vaikas tapo irzlesnis, gal tai alergijos priežastis? - 2018-07-05

Vaikas čiaudėja, sloguoja, viduriuoja, galbūt ant odos matomi išbėrimai? Dėl vaiko pasikeitusios būsenos gali būti susijusi alergija. Ši agresyvi imuninės sistemos reakcija į išorinius aplinkos veiksnius (padidėjęs jautrumas) yra alergija, o antigenai, kurie sukelia šią neadekvačią organizmo reakciją, vadinami alergenais. Alergija gali pasireikšti įvairiais simptomais: niežėjimu, pilvo pūtimu ar vidurių užkietėjimu ir netgi sąmonės netekimu.


Žodis alergija yra kilęs iš graikų kalbos ir reiškia pakitusią reakciją. Normaliai funkcionuodama žmogaus imuninė sistema apsaugo organizmą nuo kenksmingų medžiagų, tokių kaip virusai, bakterijos. Tačiau alergijų atveju  organizmas peržengia priimtinas savigynos ribas ir reaguoja kitaip nei įprasta į natūraliai aplinkoje esančias medžiagas, kurios šiaip jau nėra pavojingos. Nekenksmingas medžiagas imuninė sistema įvertina kaip kenksmingas organizmui ir imunitetas pradeda savigyną aštriai reaguodamas. 

Alergija gali sirgti kiekvienas 

Šios ligos pasaulyje pagal sergamumą užima ketvirtą vietą po širdies kraujagyslių, navikinių ligų ir traumų. Nuo kvėpavimo takų alergijos kenčia milijonai žmonių, ji vis labiau plinta. Europos alergijos ir kvėpavimo takų ligų pacientų asociacijos (EFA) duomenimis kvėpavimo takų alergija serga apie 30 procentų Europos gyventojų. Alerginės ir kvėpavimo ligos ypač paplitusios tarp vaikų. Pirmieji alergijos požymiai 80 proc. ligonių atsiranda vaikystėje iki 4–5 metų. Iš visų užregistruotų astmos atvejų išsivysčiusiose šalyse dažniausiai suserga vaikai iki 5 metų (50%). Remiantis Pasaulio alergijos organizacija (WAO) duomenimis, apie 50 proc. astma sergančių vyresnių nei 30 metų žmonių taip pat yra alergiški. Alergijos išsivystymui didelę reikšmę turi paveldimumas. Nustatyta, kad iš vaikų, kurių tėvai nesirgo alergija, 20 proc. gali susirgti alergine liga. Jeigu nors vienas iš tėvų serga, pavojus vaikams padidėja iki 50 proc. O jeigu alergijos požymių turi abu tėvai, tuomet gali susirgti 70 proc. tokių šeimų vaikų.

 

Žaislai gali sukelti alerginę reakciją

Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į vaikų žaislus. Kuo anksčiau vaiko oda kontaktuos su alergenais, tuo didesnė tikimybė, kad ji taps jautri ir alergiška likusiam gyvenimui. O grėsmių yra daug. Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį, kokios medžiagos yra žaislo sudėtyje. Šiuo metu daugelyje pasaulio šalių yra kilęs didelis susirūpinimas dėl ftalatų (ftalo rūgšties esterių) toksinių savybių. Tyrimais įrodyta, kad ftalatai gali pažeisti vaikų, kūdikių endokrininę sistemą, sukelti alergijas. Ftalatai – vieni iš dažniausiai paplitusių plastifikatorių (gerina plastikų lankstumą, skaidrumą ir ilgaamžiškumą). Taip pat svarbu, kad žaisluose nebūtų detalių iš nikelio. Nustatyta, kad Europoje apie 10 procentų vaikų yra jautrūs nikeliui. Netgi metaliniai papuošalai lėlių drabužiuose gali tapti alergijos priežastimi. Cheminiai dažikliai ir tirpikliai, naudojami žaislų gamybai, ne tik gali sukelti alergiją, bet ir apnuodyti vaiką.


Buitinę chemiją rinkitės atsargiai

Ne mažesnį vaidmenį vaikų alergijoms vaidina ir buityje naudojami chemikalai. Buitinės chemijos priemonių sudėtyje yra daug aktyvių medžiagų: chloro, anglies dvideginio, azoto oksido, fenolio, acetono, amoniako, enzimų, baliklių, aromatizatorių. Niekam ne paslaptis, kad aplinkos užterštumas panašiomis cheminėmis medžiagomis sukelia įvairius susirgimus – dermatitą, bronchinę astmą. Todėl siūloma rinktis kuo natūralesnes, mažiau agresyvias valymo priemones, riboti kosmetikos priemonių naudojimą, ypatingą dėmesį skirti vaikų gyvenamosios aplinkos ir higienos priemonių natūralumui bei saugumui.

 

Tėvų elgesys

Dar vienas labai svarbus gyvenamųjų patalpų taršos šaltinis – rūkymas. Nustatyta, kad tabako dūmuose yra daugiau nei 400 pavojingų žmogaus sveikatai cheminių junginių. Ypač tabako dūmai kenksmingi aplinkiniams, nes 50 procentų degančios cigaretės dūmų patenka į aplinką, tuo tarpu filtras sulaiko 5-15 procentų. Pasyvus rūkantysis (žmogus esantis vienoje patalpoje su rūkančiuoju) per vieną valandą įkvepia tokį tabako dūmų kiekį, kokį įkvėptų surūkęs pusę cigaretės. Pasyvus rūkymas gali būti vaikų astmos priežastis, nes atopiški vaikai jautresni tabako dūmų poveikiui. Nors rūkymas viešose vietose ribojamas, tačiau tabako dūmais kvėpuoti namuose vis dar verčiami ne tik suaugę, bet ir vaikai.

Todėl gyvenamųjų patalpų oro kokybei reikėtų skirti daugiau dėmesio, ypač ten, kur auga vaikai, įvertinant pagrindines chemines medžiagas, galinčias sukelti alerginius susirgimus. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija atlieka taip pat gyvenamosios aplinkos tyrimus.

 

Šaltiniai:

Otake, T. et al. (2004) Exposure to phthalate esters from indoor environment. 14 (7), 524-528

Li HH, Kaliner MA. Allergic Asthma: Symptoms and Treatment. In WHO (ed) Edition

http://www.euro.who.int/__data/assets/pdf_file/0009/128169/e94535.pdf

 

Irena Kavoliūnienė

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos

Cheminių tyrimų skyriaus

Aplinkos tyrimų poskyrio vedėja

Atgal Spausdinti