Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija - Naujienos:Cheminės medžiagos, slypinčios jūsų namuose

Tel.: (8 5) 270 9229El. p. nvspl@nvspl.lt

Cheminės medžiagos, slypinčios jūsų namuose - 2017-09-20

Baldai, PVC danga (linoleumas), sintetiniai kilimai, klijuojamos sienų dangos – šias medžiagas naudojame įrengti savo namus ir nesusimąstome, kad jų teikiamas grožis dažnai gali būti labai pavojingas sveikatai.


Gyvenamojoje namų aplinkoje žmogus praleidžia daugiau kaip pusę savo gyvenimo, todėl labai svarbi yra šios aplinkos oro kokybė, nes ji gali sąlygoti nemažą riziką žmonių bei visuomenės sveikatai. Ypatingai jautrūs oro teršalams yra kūdikiai ir maži vaikai, žmonės sergantys kvėpavimo takų ligomis. Didžioji dauguma naujagimių yra parvežami į naujai išdažytus ar kitaip suremontuotus namus. Manoma, kad taip kūdikiui sudaroma saugi, švari aplinka, tačiau tikėtina, kad namuose gali būti labai didelė toksinų koncentracija.

Patalpų orą teršiančios medžiagos yra labai stabilūs teršalai ir nelengvai pašalinami iš aplinkos. Viską apsunkina tai, kad įkvėpto užteršto oro poveikis iš karto nepastebimas. Kenksmingos medžiagos kaupiasi, laikui bėgant ima veikti ir gali sudaryti organizme naujus nežinomus kenksmingų medžiagų darinius, kurių sudėtį ir žalingą poveikį mūsų organizmui sunku nustatyti.

Nacionalinės visuomenės sveikatos specialistai (toliau NVSPL) pastaruoju metu gauna nemažai gyventojų skundų dėl įvairių butuose ar individualiuose namuose atsirandančių kvapų bei su jais susijusių sveikatos sutrikimų: nosies ir ryklės gleivinių dirginimo, padidinto nuovargio, dusulio, silpnumo, galvos skausmų. Siekiant išsiaiškinti skundų priežastį, specialistai rekomenduoja išsitirti pagrindines gyvenamojoje aplinkoje pasitaikančias chemines medžiagas.

Formaldehidas yra bespalvės dujos, turinčios specifinį nemalonų kvapą ir galinčios sklisti į orą net keletą metų. Tai kancerogeninė medžiaga. Dažniausiai formaldehidą skleidžia statybos darbams naudojamos, iš medžio drožlių ar dulkių pagamintos, plokštės. Jos dažnai naudojamos darant namų apdailą, nes turi puikias mechanines savybes ir lengva su jomis dirbti.   Medžio drožlių plokštė į orą formaldehidą gali skleisti daugiau kaip 10 metų. Labai jautriems žmonėms formaldehido garai gali sukelti akių gleivinės ir viršutinių kvėpavimo takų dirginimą.

Nauji baldai, izoliacinės medžiagos, linoleumas, laminuotos grindys, gumos gaminiai, šiukšlių maišai taip pat gali skleisti formaldehido garus. Ypač kenksmingos sąlygos susidaro tuose butuose bei namuose kur yra nepakankama ventiliacija, aukšta aplinkos temperatūra ir drėgnas oras. Yra nustatyta, kad didžiausia formaldehido koncentracija susidaro žiemos mėnesiais, o mažiausia – vasaros, nes tuo metu patalpos yra vėdinamos intensyviau.

Daugelis būsto statybos ir įrengimo medžiagų turi lakiųjų organinių junginių (LOJ), kurie pavojingi žmogaus sveikatai. Jų yra visa gausybė, tačiau nuodingiausias – benzenas. Dažuose ir valikliuose LOJ naudojami kaip tirpikliai: etilacetatas, toluenas, acetonitrilas, izopropanolis, etanlis, acetonas. NVSPL specialistai paėmę oro mėginį ir atlikę lakiųjų organinių junginių tyrimą, randa ne tik šias chemines medžiagas, bet ir daugelį kitų kenksmingų medžiagų, kurios garuoja ne tik atliekant remonto darbus, bet ir naujai suremontuotame gyvenamajame kambaryje. Jeigu ilgą laiką žmogus kvėpuoja šiais garais, jam gali pasireikšti galvos skausmai, nuovargis, pykinimas, odos ir akių dirginimas. Norime atkreipti dėmesį, kad gamintojai privalo nurodyti LOJ kiekį prekės etiketėje!

Švinas. Šis cheminis elementas priskiriamas sunkiesiems metalams ir yra toksiškas. Švinas dažniausiai į organizmą patenka pro kvėpavimo takus. Švinas, kaip pigmentas, buvo naudojamas dažų gamyboje, todėl išdažius sienas su nekokybiškais dažais ir įkvėpus jo turinčių dažų garų, šlifavimo aerozolio, žaidžiant su žaislais, kurių plastmasėje gali būti švino, ar ilgą laiką kvėpuojant oru, kuriame yra švino, galima rimtai apsinuodyti. Šis toksiškas metalas yra naudojamas ir kaip stabilizatorius langų gamyboje, todėl pasikeitę langus galite, net nežinodami, kvėpuoti švino garais. Švinas sudaro pastovias sankaupas kauluose (apie 70 % jo kiekio). Jo kiekius galima rasti ir  kepenyse, inkstuose, kraujyje, seilėse, tulžies sekrete, motinos piene.

Asbestas. Lietuvoje dar yra nemažai gyvenamųjų namų, kurių stogai dengti iš asbesto pagaminta danga. Nedideli jo kiekiai įeina ir į termoizoliacinių medžiagų sudėtį. Asbestas aplinkoje niekur nedingsta, neskyla ir neišgaruoja. Dūlėjant, trupant gaminiams su asbestu, daugybė medžiagos plaušelių kyla į orą, vėjo pagalba išsisklaido aplinkoje. Ši medžiaga yra labai kenksminga žmonėms, gali sukelti sunkius bronchų, plaučių susirgimus.

Ang­lies mo­nok­si­das, ang­lies diok­si­das, azo­to diok­si­das į gyvenamąsias patalpas dažniausiai patenka šildymo sezono metu, esant nesandarioms šildymo sistemoms, kaminams, ventiliacijos sistemoms, taip pat iš aplinkos – su transporto išmetamais teršalais. Nevėdinamose, sandariose patalpose šios medžiagos tampa kenksmingos žmogaus sveikatai.


 

1 pav. Cheminės medžiagos, kurios randamos mūsų gyvenamojoje aplinkoje.


Visų šių išvardintų cheminių medžiagų ribines vertes reglamentuoja higienos norma HN 35:2002 „Gyvenamosios aplinkos orą teršiančių medžiagų koncentracijų ribinės vertės“.

Patarimai, kaip išvengti kenksmingų medžiagų savo gyvenamojoje aplinkoje:

  • remontą atlikite bent 3 mėn. prieš gimstant vaikui, 
  • reguliariai vėdinkite patalpas,
  • rinkitės dažus, kuriuose LOJ kiekis yra minimalus arba pagamintus vandens pagrindu,
  • rinkitės grindis iš natūralios medienos, linioneumą be PVC ir formaldehido, kamštinę grindų dangą,
  • perkant baldus pasidomėkite kokios medžiagos buvo naudojamos baldų gamyboje,
  • dažnai siurbkite ir šluostykite dulkes bei grindis drėgna šluoste.


Dėl oro mėginių paėmimo ir tyrimų atlikimo prašome kreiptis:

Žolyno g. 36, Vilnius tel.: (8 5) 234 40 03, 8 (687) 16 068

Aušros g. 44, Kaunas, tel.: (8 37) 33 16 81, (8 37) 33 16 76

Bijūnų g. 6, Klaipėda, tel.:(8 46) 383 112, (8 46) 383 113

Dubijos g. 40, Šiauliai, tel.: (8 41) 39 98 79, (8 41) 50 32 43

 


Atgal Spausdinti