Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija - Naujienos:Rizikuojame valgydami termiškai neapdorotą žuvį

Tel.: (8 5) 270 9229El. p. nvspl@nvspl.lt

Rizikuojame valgydami termiškai neapdorotą žuvį - 2019-03-13

Vasario 25 d. Nacionalinėje visuomenės sveikatos laboratorijoje (NVSPL) buvo gautas mėginys su 3 neaiškios kilmės organinio darinio fragmentais. Šie dariniai pasišalino moteriai iš kepenų absceso (pūlinio). Fragmentai atrodė kaip stori, raudonos spalvos siūlai (5, 29 ir 37 cm ilgio bei 2–3 mm pločio). Viso darinio ilgis – 71 cm. Apžiūrėjus mikroskopu, kilo įtarimas, kad tai yra mėsėdžių, žuvimi mintančių, kitų žinduolių inkstų parazitas. Besišalinantis iš dreno (vamzdelio, skirto skysčiams ar pūliams ištekėti), helmintas buvo pažeistas (sutrūkinėjo), be to, būdamas pūlinyje jis ėmė nekrobiotiškai irti. Todėl parazito atpažinimas buvo apsunkintas.


Remdamiesi likusiais požymiais, parazitologai mano, kad tai, galbūt, yra Dioctophyme renale (D. renale) helmintas, kurio galutiniai šeimininkai (tai tokie gyvūnai, kuriuose parazitas subręsta iki lytinės stadijos) yra šunys, vilkai, kanadinės audinės, katiniai gyvūnai, kiaulės, jaučiai, arkliai ir kiti žinduoliai. Pas minėtus gyvūnus šis parazitas dažniausiai  gyvena inkstuose. Parazito patelė gali išaugti iki 100 cm ilgio ir 1,2 cm pločio, patinėlis – 20–40 cm ilgio ir 0,6 cm pločio. Gyvūnai savo organizme gali turėti vieną, kelis, keliolika ar net keliasdešimt tokių parazitų. Helmintas gyvena šeimininko organizme nuo 2 iki 5 metų palaipsniui naikindamas jo inkstus.

Apvaisinta patelė (vadinasi šalia yra ir patinėlis), gyvendama inkstuose, išskiria kiaušinėlius, kurie su šlapimu pasišalina lauk. Kiaušinėlis bręsta vandenyje. Jo subrendimas priklauso nuo vandens temperatūros. Jei ji siekia +25–30 laipsnių – kiaušinėlis subręs per mėnesį, jei temperatūra žemesnė – brendimas gali užtrukti ir iki 7 mėnesių. Subrendusį kiaušinėlį turi suėsti Annelida tipo atstovai (žieduotosios kirmėlės, įskaitant ir sliekus) – jie parazito tarpiniai šeimininkai.  Kiaušinėliai aplinkoje išsilaiko gyvybingi iki 5 metų, jie neatsparūs tik šalčiui ir išdžiūvimui.

Žieduotoje kirmėlėje iš kiaušinėlio išsiritusi lerva bręsta toliau, kol  išsivysto iki tokios stadijos, kuri yra  pavojinga. Užsikrėtusį slieką suėda žuvis, varlė, gyvatė, driežas ar žaltys. Jų organizmuose D. renale parazitas dažniausiai įsikapsuliuoja raumenyse. Šie gyvūnai yra rezervuariniai  parazito šeimininkai. Ir juose helminto lervos tyliai tūno „laukdamos“, kol žuvį ar varlę kas nors suės ar suvalgys.

Taip parazitu D. renale užsikrečia ir žmogus – valgant gėlavandenę žuvį, jei tos žuvies raumenyse bus šių helmintų lervų, ir žuvis bus blogai termiškai apdorota. Mokslinėje literatūroje yra aprašyta daugiau nei 20 atvejų, kai žmonėms operacijų metu buvo rastas minėtas parazitas, daugumoje atvejų jis buvo aptiktas po oda.

Parazitas, padidintas maždaug 40 kartųŠiuo atveju helmintas apsistojo moters kepenyse. Vadinasi, helminto lerva vietoje to, kad iš žmogaus skrandžio migruodama per kepenis (toks yra aukščiau minimo parazito vystymosi ciklas) stengtųsi įlįsti į inkstus, dėl neaiškių priežasčių užstrigo kepenyse ir ten pradėjo augti iki lyčiai būdingo dydžio. Tačiau kepenys, besigindamos nuo įsibrovėlio, jį izoliavo, supūliuodamos parazito buvimo vietose.
Jei helmintas pakliūna į žmogaus inkstą, pasirodo visi požymiai, susiję su inkstų pakenkimu: šlapinimasis su krauju, inkstų kolikos. Helmintas mechaniškai spaudžia inksto parenchimą, be to, šis helmintas minta krauju ir audinių ląstelėmis ir sunaikina inkstą.

Kad apsisaugoti nuo tokių keistų, žmogui nebūdingų parazitų apsigyvenimo mūsų organizmuose, pagrindiniai apsisaugojimo būdai yra: negerti nevirinto atvirų vandens telkinių vandens bei gerai iškepti ar išvirti pagautas gėlavandenes žuvis. Žinoma, galima užsikrėsti ir valgant blogai termiškai apdorotas varles, tačiau lietuviams nebūdinga vartoti jas, žalčius ar gyvates maistui. Nebent jie tokia egzotika pasivaišintų besilankydami šiltesniuose, nei Lietuvoje vyraujantis klimatas, kraštuose.

Parengė Mikrobiologinių tyrimų skyriaus Parazitologinių tyrimų poskyrio specialistė Daiva Veitienė

Atgal Spausdinti