Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija - Naujienos:Miestiečių pamėgti loftai - pavojingi sveikatai?

Tel.: (8 5) 270 9229El. p. nvspl@nvspl.lt

Miestiečių pamėgti loftai - pavojingi sveikatai? - 2018-06-11

Plečiantis miestams apleisti ir neeksploatuojami įvairios paskirties buvę industriniai (gamyklos, saugyklos, sandėliai ir pan.) pastatai  paverčiami gyvenamosiomis erdvėmis - loftais. Įsigyti loftą vilioja netradicinis būsto išplanavimas, taip pat mažesnė kaina nei įprasto būsto. Dažniausiai tokio tipo gyvenamąjį plotą renkasi studentai, menininkai arba jaunos šeimos. Kokie pavojai slypi buvusiuose industrinių pastatų patalpose? 

 


„Nesveiko pastato sindromas“

Įsirengiant būstą tikimasi, kad jis bus saugus, patogus, nekels rizikos gyventojų sveikatai. Įsirenginėjant gyvenamąsias patalpas loftuose, daug kas priklauso nuo tam tikslui skiriamų lėšų, Tačiau dažnai net ir turint jų pakankamai „sveiko“ būsto įsirengti nepavyksta. Dėl šios priežasties atsirado reiškinys pavadinimu „nesveiko pastato sindromas“ (sick building syndrome).

„Nesveiko pastato“ sindromo (toliau – NPS) terminas atsirado 1970 metais, dažniausiai naudojamas neindustrinių pastatų apibūdinimui.  NPS – tai toks fenomenas, kai tam tikrų pastatų naudotojai nurodo neaiškius simptomus ir išreiškia subjektyvius skundus, susijusius su sveikatos pablogėjimu.

 

,,Nesveiko pastato" sindromo sukeliami simptomai

  • sudirgintos, sausos ir ašarojančios akys (kartais apibūdinama kaip niežulys, nuovargis, paraudimas, deginimas, sunkumas nešiojant kontaktinius lęšius);
  • sudirgusi, sloguojanti arba užsikimšusi nosis (kartais kraujavimas iš nosies, akių niežėjimas ar užgulta nosis);
  • burnos arba gerklės skausmas (kartais apibūdinama kaip dirginimas, burnos ir ryklės simptomai, viršutinių kvėpavimo takų dirginimas, pasunkėjęs rijimas);
  • odos sausumas, niežulys ar dirginimas, kartais bėrimas (arba specifiniai klinikiniai simptomai, pavyzdžiui, paraudimas, rožė, dilgėlinė, niežulys, kserodermija);
  • mažiau būdingi požymiai, tokie kaip galvos skausmas, mieguistumas, irzlumas ir prasta koncentracija.

 

Problema – ventiliacinė sistema      

Renovuojant senuosius industrinius pastatus bandoma kiek įmanoma sumažinti oro patekimą iš išorės, kadangi sušildyti namus, kurie dažniausiai turi aukštas lubas – brangu. Oras patalpose pradeda cirkuliuoti uždaro ciklo principu, o nepakankama aplinkos oro kaita daro įtaką patalpos drėgnumui, cheminei bei mikrobiologinei patalpos oro taršai. Patalpų oras neišvalomas nuo dulkių (kietųjų dalelių) ir kartu su jomis į patalpų orą patenkančių bakterijų, virusų. Įvairiausias chemines medžiagas į patalpų aplinkos orą išskiria dažai, lakai bei kiti buityje naudojami cheminiai preparatai ar gaminiai. Teisingai eksploatuojama pažangi ventiliacijos sistema derinyje su oro valymo sistema padės sumažinti teršalų kiekį aplinkos ore ir tuo pačiu tampa instrumentu, mažinančiu „nesveiko pastato“ sindromo atsiradimo galimybę.

 

 Buvusių gamyklų pinklės

Loftai dažnai įrengiami buvusiuose industrinės ir administracinės paskirties pastatuose. Tačiau specialistai perspėja, kad dažnu atveju yra skiriamas nepakankamas dėmesys pačios loftų teritorijos ištyrimui bei profesionaliam sutvarkymui. To nepadarius, visada išlieka tikimybė, jog gyventi tokiose buvusiose pramoninėse teritorijose yra nesaugu. Kenksmingų cheminių medžiagų, išsiskiriančių iš pastatų, loftų teritorijų, ilgalaikis poveikis žmogui gali sukelti rimtų sveikatos problemų – iššaukti astmą, plaučių vėžį ar kitus rimtus sveikatos sutrikimus.

Tarptautinėje politikoje pastaruoju metu vienu iš svarbiausių aspektų tapo patalpų oro kokybė. 2013 metai Europoje buvo paskelbti oro metais („Year of the air“). Siekiant įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimus dėl bendrosios Europos Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. („Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“, 2012 m.) nurodomi tikslai:

 „Užtikrinti tokią aplinkos oro kokybę, kad žmonių sveikatai ir aplinkai nebūtų daromas didelis neigiamas poveikis ir keliamas pavojus bei iki 2020 m. pasiekti, kad cheminės medžiagos būtų naudojamos ir gaminamos taip, kad kuo labiau sumažėtų jų didelis neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai“. Visuomenės susirūpinimas vidaus patalpų oro tarša yra vis dar nepakankamas lyginant su išorės aplinkos oro tarša.

 

Patalpų oro kokybės problemų priežastys:

  • Pastatai tapo sandaresni taupant kurą;
  • Juose įdiegiama vis daugiau energiją taupančių priemonių;
  • Statybos produktuose, izoliacinėse medžiagose pradėta naudoti vis daugiau sintetinių medžiagų;
  • Daugiau naudojama alternatyvių šildymo sistemų, kurios, jei instaliuotos ar sukurtos netinkamai, gali išskirti degimo produktus į aplinkos orą;
  • Pastatuose daugėja įvairios įrangos, susijusios su teršalų skleidimu, tokios kaip spausdintuvai, kopijavimo aparatai;
  • Esant net žemoms cheminių medžiagų koncentracijoms ilgalaikis poveikis gali sukelti užsitęsusį toksinį efektą
  • Žmogus labai didelę dalį savo laiko praleidžia namuose ar kitoje dirbtinai sukurtoje aplinkoje, dėl to svarbus švarus oras.  

  Dažnu atveju „Nesveiko pastato“ sindromas apibrėžiamas ir kaip situacija, kurios metu pastatuose esantys žmonės pastebi stiprius sveikatos pakitimus, susijusius su buvimu tose patalpose, tačiau jokios konkrečios ligos nenustatomos. Tokie žmonių nusiskundimai gali būti būdingi tam tikrai pastato zonai ar kambariui arba gali būti būdingi visiems tame pastate esantiems žmonėms. Jau 1984 m. PSO pareiškė, kad iki 30 proc. naujų ir rekonstruotų pastatų visame pasaulyje gali būti vadinami „nesveikais pastatais“ dėl besaikių žmonių nusiskundimų, susietų su vidaus oro kokybe.

Ar gyvenimas loftuose nesukels sveikatos problemų – vieno atsakymo nėra. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija jau daugelį metų atlieka gyvenamosios aplinkos, visuomeninės paskirties patalpų oro kokybės laboratorinius tyrimus. Tiriami cheminiai (formaldehidas, lakūs organiniai junginiai, kitos cheminės medžiagos), mikrobiologiniai (bakterijos, virusai, pelėsiai, grybeliai, kita), fizikiniai (santykinė oro drėgmė, temperatūra, ventiliacijos efektyvumas, triukšmas, kita) rizikos veiksniai, galintys turėti įtakos „nesveiko pastato“ sindromo atsiradimui. Šio sindromo atsiradimas gali būti pasekmė,  sukelta patalpoje esančių išvardintų rizikos veiksnių.

 

Parengė cheminių tyrimų skyriaus vedėjas Virginijus Keturka. Daugiau informacijos apie cheminių medžiagų tyrimus gyvenamojoje aplinkoje ir patalpose Jums pateiks Cheminių tyrimų vedėjas Virginijus Keturka, tel. (85) 210 54 97.

Nuotraukos iš pinterest.com

Atgal Spausdinti