Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija - Naujienos:Kosmetika mūsų gyvenime

Tel.: (8 5) 270 9229El. p. nvspl@nvspl.lt

Kosmetika mūsų gyvenime - 2021-09-09

Turbūt nerasime žmogaus, kuris nežinotų, kas yra kosmetika ir kam ji naudojama. Tačiau paprašius apibrėžti kosmetikos sąvoką, dažnas rimtai susimąstytų.


Kosmetika yra cheminių junginių mišinys, gaunamas iš natūralių arba sintetinių šaltinių, juos atitinkamai apdorojant. Pati sąvoka kilo iš senovės graikų žodžio Κοσμητικός, kuris reiškia „suteikianti gražią išvaizdą“.

Savo esme kosmetika – koncepcija apie žmogaus išvaizdos gerinimo priemones ir metodus. Šiuo pavadinimu taip pat dar vadinamos odos, plaukų, nagų ir burnos ertmės priežiūros priemonės, skirtos žmogaus išvaizdai pagerinti bei veidui ir kūnui suteikti gaivumo ir grožio.

Per pastaruosius 10 metų Lietuvoje susikūrė nemažai kosmetikos gamintojų įmonių, kurios savo įvairia produkcija gali ptenkinti kiekvieno žmogaus poreikius. Nemaža jų dalis savo kosmetikos gaminiams naudoja natūralias medžiagas, o tai inspiravo būtinybę atlikti kosmetikos gamyboje naudojamų žaliavų ir galutinių produktų mikrobiologinę analizę, siekiant gauti geros mikrobiologinės kokybės produktus. Taip pat žinoma, kad tarpinė tara gali būti kosmetikos gaminio mikrobinio užterštumo šaltiniu.

                     

Kosmetikos gaminiai dėl savo turtingos sudėties gali būti daugelio mikroorganizmų išlikimo ir vystymosi substratais. Juose yra tam tikrų maistinių medžiagų, kurios skatina mikroorganizmų augimą ir vystymąsi, pavyzdžiui: lipidai, polisacharidai, alkoholis, baltymai, amino rūgštys, glikozidai, esteroidai, peptidai ir vitaminai.

Esama daugybės mikroorganizmų, kurių kosmetikos gaminiuose neturi būti: Pseudomonas aeruginosa, Staphylococcus aureus, Candida albicans, Escherichia coli ir kitų.

Per didelis bakterijų ir grybelių kiekis, esantis kosmetikos produktuose, gali neigiamai paveikti produktus – pakeisti gaminio kvapą, destabilizuoti emulsiją, sukelti spalvos ar konsistencijos pokyčius. Mikroorganizmai, esantys kosmetikos gaminyje, taip pat gali neigiamai paveikti vartotoją, sukeldami alergijas, odos niežulį, o kartais ir rimtas infekcijas.

 

Reikalavimus kosmetikos gaminių saugai nustato daugybė teisės aktų:

  • 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių;
  • Lietuvos standartas Kosmetikos gaminiai. Geros gamybos praktika. Geros gamybos praktikos vadovas (LST EN ISO 22716);
  • 2013 m. liepos 10 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 655/2013 kuriuo nustatomi bendrieji teiginių apie kosmetikos gaminius pagrindimo kriterijai;
  • 2013 m. lapkričio 25 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2013/674/ES dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių I priedo gairių;
  • Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. V-634 patvirtintos Kosmetikos gaminių ženklinimo rekvizitų, privalomų pateikti Lietuvos Respublikos valstybine kalba, nurodymo ir nefasuotų kosmetikos gaminių, pakuojamų tik prekybos vietoje pirkėjo pageidavimu arba fasuojamų tiesiogiai parduodant, ženklinimo taisyklės;
  • Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. V-1090 patvirtintas Informacijos apie kosmetikos gaminio rimtą nepageidaujamą poveikį teikimo tvarkos aprašas;
  • Lietuvos higienos norma HN 64:2017 „Kosmetikos gaminiai. Mikrobinio užterštumo ribinės vertės“.

 

Norint kosmetikos gaminius platinti, vykdant komercinę veiklą už atlygį ar be jo yra yra taikoma labia daug reikalavimų. 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių reikalauja, kad reglamentu nustatytas taisykles atitiktų visi rinkai pateikiami kosmetikos gaminiai:

  • kosmetikos gaminiai turi būti saugūs žmonių sveikatai;
  • kosmetikos gaminio saugos įvertinimą, teisingą ženklinimą, geros gamybos praktikos reikalavimų laikymąsi užtikrina atsakingas asmuo;
  • kiekvienas Bendrijoje vartotojui pateikiamas kosmetikos gaminys turi turėti atsakingą juridinį ar fizinį asmenį.

 

Atsakingas asmuo turi užtikrinti, kad kiekvienas kosmetikos gaminys rinkai būtų pateiktas laikantis tam tikrų Reglamente išvardytų prievolių. Už kiekvieną importuotą, rinkai pateiktą kosmetikos gaminį atsako jį importavęs asmuo. Siekiant įrodyti, kad kosmetikos gaminiai yra saugūs žmonių sveikatai, atsakingas asmuo, prieš pateikdamas kosmetikos gaminį rinkai, turi užtikrinti, kad būtų atliktas kosmetikos gaminio saugos įvertinimas ir, kad vadovaujantis Reglamento I priedu, būtų parengta kosmetikos gaminio saugos ataskaita.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Mikrobiologinių tyrimų skyriuje dirba patyrę specialistai, atliekantys kosmetikos gaminių mikrobiologinius tyrimus. Akredituotais metodais atliekami: aerobinių mezofilinių bakterijų aptikimas ir skaičiaus nustatymas, specifinių ir nespecifinių mikroorganizmų aptikimas, žarninių lazdelių, žaliamėlių pseudomonų, auksinių stafilokokų ir baltojo balkšvagrybio aptikimo tyrimai. Taip pat atliekami kosmetikos gaminių konservantų veiksmingumo nustatymo tyrimai, todėl kosmetikos gamintojai, prieš pateikdami savo produkciją rinkai, yra kviečiami mikrobiologiškai išsitirti kosmetikos gaminius.

 

Straipsnį parengė Mikrobiologinių tyrimų skyriaus vedėja dr. Rūta Jankauskienė

 

Dėl išsamesnės informacijos apie tyrimus kreipkitės tel. 8 5 210 5496.

 

Atgal Spausdinti