Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija - Naujienos:Pirmą kartą Lietuvoje identifikuota musės lerva, kuri minta žmogaus audiniais

Tel.: (8 5) 270 9229El. p. nvspl@nvspl.lt

Pirmą kartą Lietuvoje identifikuota musės lerva, kuri minta žmogaus audiniais - 2019-10-21

Šių metų spalio 8 dieną į Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) Parazitologinių tyrimų poskyrį kreipėsi moteris, kuri rugsėjo 14–27 dienomis lankėsi Kenijoje. Praėjus savaitei po kelionės, iš dešinės kojos šlaunies moteris išsitraukė kirmėlę. Kaip teigė pacientė, iš pradžių labai niežėjo vienoje kojos vietoje, vėliau toje vietoje atsirado gumbelis ir skausmas, kuris vis intensyvėjo. Galų gale iš gumbelio moteris ištraukė kirmėlę, kurią, rekomendavus infekcinių ligų gydytojai, atnešė į laboratoriją identifikavimui. Nustatėme, kad tai yra tropinių ir subtropinių kraštų musės Cordylobia anthropophaga lerva.


Cordylobia anthropophaga musės yra didelės, rudai gelsvos, su juodomis dėmelėmis ant pilvo ir rudais sparneliais. Jos gyvena trumpai – 2–3 savaites, tačiau per tą laiką spėja ant išmatomis ar šlapimu užteršto smėlio smėlio, dirvožemio sudėti iki 500 kiaušinėlių (tai padaro per du kartus – po 100–300 kiaušinėlių per kartą). Po kelių dienų išsirita pirmos stadijos lerva, kuri alkana gali ištūnoti net iki 9 parų, laukdama, kada galės įsiskverbti į šuns, žiurkės, katės ar... žmogaus organizmą. Lervai tas pats, koks žinduolis bus jos maistas ateinančias dvi savaites, ji maitinsis gyvais audiniais, kol išsivystys iki trečios stadijos, iškris iš odos ant žemės, pavirs lėliuke, po to suaugėliu ir vėl ciklas kartosis iš pradžių.

Nuo žmogaus odos storio priklauso šios musės lervos įsiskverbimo greitis. Tarkim, vaikui į odą ji įsiskverbs per 25 sekundes, o suaugusiam žmogui (oda storesnė) – užtruks iki 60 sekundžių. Lerva nemigruoja, toje vietoje kur įlenda, ten ir apsistoja. Tuo metu ji visai mažytė – tik 1 mm, tad ir suvalgo nedaug. Vėliau įsiskverbimo vieta parausta, gali dilgčioti, truputį niežėti. Tačiau lerva auga, didėja, ant jos kūno esantys kieti spygliukai, jai judant, žaloja audinius, o ir ėda dažniau bei daugiau. Tuo metu žmogui pradeda stipriai skaudėti, atsiranda į pūlinį panašus darinys su raudonu žiedu aplink. Tik tas darinys turi vieną išskirtinį bruožą – mažytę angelę, pro kurią Cordylobia antropophaga lerva kvėpuoja savo užpakaline kūno dalimi. Jeigu tą angelę užtepsime riebiu kremu, aliejumi, taukais, ji ims dusti ir pradės lįsti į išorę. Šios musės lerva žmogaus odoje visiškai išsivysto per 8–15 dienų, tada pati iškrenta.

Kaip išvengti šio nemalonaus susitikimo? Geriausia būnant Afrikoje ar kitur, kur šilta ir drėgna negulti ant žolės, smėlio, nevaikščioti basomis, drėgnus rankšluosčius, drabužius išsiskalbti, išlyginti ir tik tada apsirengti. Tačiau ne visuomet yra sąlygos laikytis šių saugos taisyklių, o būna ir pasimiršta. Tokiu atveju, grįžus iš šių kraštų, atkreipkite daugiau dėmesio į spuogus, pūsles, dėmes, žaizdeles, pūlinius ir kitokius odos darinius. Kaip žinoti, kad įtartinas darinys ne paprastas furunkulas, liaudiškai tariant – votis? Žinoma, geriausiai kreiptis į gydytojus.

1 paveikslas. Taip atrodo Cordylobia anthropophaga musės lerva pro stereoskopinį mikroskopą. Realiai jos ilgis buvo 11 mm, balkšvai gelsva, su juodais dygliukais. Viršuje dvi rusvos dėmelės – kvėptukai.

2 paveikslas. Taip atrodo Cordylobia anthropophaga musės lėliukė. Ji susiformavo maždaug po 48 valandų nuo lervos identifikavimo. Kadangi ši musė vystosi pilnos metamorfozės ciklu, iš šios lėliukės po tam tikro laiko turėtų išsiristi suaugusi musė. Tačiau šiuo atveju iš jos musė neišsiris, nes lėliukė paskandinta 5 proc. formalino tirpale.


Parazitologų rekomendacijos gyventojams: iš organizmo išlindus (ar ją ištraukus) kirmėlei, lervai, kuo greičiau vežkite parazitologams identifikavimui. Nuo to priklauso tolimesnis gydymas.

Parazitologijos specialistų prašymas gydytojams: neišmeskite tokio radinio, siųskite mums. Identifikavę objektą, palengvinsime jums tolimesnius veiksmus. Taip surinksime ir informaciją, kuri vėliau padės pranešti kokių parazitų atsiranda Lietuvos gyventojų organizmuose.

Jokiu būdu patys nematuokite helminto ilgio, svorio, netampykite, nežalokite. Mums identifikavimui reikalingas kirminas turi būti nesuardytas ir sveikas. Kaip ir šiuo aukščiau aprašytu atveju, svarbu buvo lervos spygliukų išsidėstymo pobūdis, kvėptukų forma ir dar keli morfologiniai požymiai.

Pranešimą parengė Mikrobiologinių tyrimų skyriaus
Parazitologinių tyrimų poskyrio specialistė Daiva Veitienė

Atgal Spausdinti