Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija - Naujienos:Mikrobiologinė vandens tarša

Tel.: (8 5) 270 9229El. p. nvspl@nvspl.lt

Mikrobiologinė vandens tarša - 2017-10-09

Vanduo (H2O) yra skaidri ir beveik bespalvė cheminė medžiaga, kuri yra pagrindinė upių, ežerų ir vandenynų bei visų gyvų organizmų skysčių sudedamoji dalis.


Be vandens sunkiai įsivaizduojama ir žmogaus kasdienybė (1 pav.).

 1 pav. Vandens panaudojimas žmogaus kasdienybėje.

 

Žmogui vanduo yra gyvybei palaikyti reikalingas elementas. Svarbu, kad visuomenė turėtų prieigą prie švaraus vandens ir nesvarbu kam jis naudojamas – atsigerti, maistui gaminti, rekreaciniais tikslais ar higienai palaikyti.

Užterštas vanduo, prasta higiena yra susijusi tokių ligų kaip hepatitas A, viduriavimas, vidurių šiltinė ir kitų pernešimu. Švaraus vandens stygius ypač pavojingas sveikatos priežiūros įstaigose, nes tiek pacientams, tiek darbuotojams, dėl to kyla papildomų infekcijų atsiradimo pavojus.

Tam, kad išvengtume daugelio infekcijų, kilusių dėl vandens taršos, patariama atlikti mikrobiologinį vandens tyrimą, skirtą nustatyti šias bakterijas:

Koliforminės bakterijos ir žarnyno lazdelės (Escherichia coli)

Fekalinis užterštumas ir jo mastas yra svarbus vandens kokybės ir pavojaus žmogaus sveikatai rodiklis. Tikrinant ar vandens mėginiuose yra Escherichia coli (E. coli) ir kitų koliforminių bakterijų, yra identifikuojama fekalinio pobūdžio tarša. E. coli randama ne tik žmogaus ir kitų šiltakraujų gyvūnų storajame žarnyne, bet ir žuvų, roplių, varliagyvių bei vabzdžių žarnyne. Šių bakterijų yra daug išskiriama su išmatomis, todėl jas nuolat galima rasti aplinkoje – dirvožemyje, vandenyje ir kt. Koliforminės bakterijos aptinkamos ne tik žarnyne. Kai kurios iš jų gyvena dirvožemyje ir paviršiniuose gėluose vandenyse. Dėl to koliforminių bakterijų aptikimas ne visada yra fekalinės taršos rodiklis.

Žarniniai enterokokai (Enterococcus faecalis)

Enterococcus faecalis yra labiausiai paplitęs enterokokas. Jis yra žmonių žarnyno normali mikroflora.  Vandens tyrimuose žarniniai enerokokai gali būti vertinami kaip fekalinės taršos rodiklis. Kai kurie kiti vandenyje randami enterokokai gali būti ir kitokios kilmės.

Salmonelės (Salmonella spp.)

Nuo to laiko, kai vanduo nustatytas kaip galimas salmonelinės infekcijos šaltinis, salmonelių buvimas vandenyje yra periodiškai tikrinamas. Salmonelių gali būti aptinkama įvairiuose namų ir žemės ūkio vandens telkiniuose, gėlo vandens telkiniuose, įskaitant gruntinius ir jūros vandenį. Salmonelių randama žmonių, gyvulių, naminių ir laukinių gyvūnų bei paukščių žarnynuose. Žmogus, užsikrėtęs salmonelėmis, gali jomis užkrėsti kitus asmenis, esant ūmiai ar besimptomei ligos formai. Salmonelėmis žmogus gali užsikrėsti nuo gyvūnų ir suvalgius termiškai neapdoroto maisto. Salmonelės labai atsparios fizikiniams ir cheminiams aplinkos veiksniams. Vandenyje ir dirvožemyje gyvybingos išlieka 30 – 90 d., o lede – ilgiau kaip 60 d. Salmonelių visiškai pašalinti iš mūsų aplinkos yra neįmanoma.

Auksinis stafilokokas (Staphylococcus aureus)

Staphylococcus aureus (S. aureus) neaptikimas yra baseinų geros vandens kokybės rodiklis. Jo paprastai neaptinkama geriamojo vandens ištekliuose. S. aureus – dažniausias žmonių stafilokokinių ligų sukėlėjas. Ši bakterija yra žmogaus nosies, odos, kvėpavimo takų ir žarnyno floros dalis, todėl pasinėrus į baseiną, ji lengvai pasklinda vandenyje. Ši bakterija kelia rūpestį ligoninių aplinkoje, nes S. aureus yra potencialus infekcijų sukėlėjas.

Žaliamėlė pseudomona (Pseudomonas aeruginosa)

Pseudomonas genties bakterijų yra dirvožemyje, vandenyje, augaluose, gyvūnų ir žmogaus žarnyno normalioje mikrofloroje. Pseudomonas aeruginosa (P. aeruginosa) yra patogenas, kuris geba augti labai mažai maistinių medžiagų turinčiame vandenyje, todėl parduotuvėse parduodamas, fasuotas (mineralinis ar kitoks) vanduo turi būti tikrinamas dėl šių bakterijų. Baseinai, vandentiekio, šulinio ar kitas vanduo, skirtas žmonių vartojimui, profilaktiškai taip pat turėtų būti tikrinamas dėl P. aeruginosa bakterijų. Ypatingą dėmesį reikia atkreipti į vandenį, kuris yra filtruojamas, nes filtruose susidaro palanki terpė bakterijoms, o ypač P. aeruginosa, daugintis. Todėl keisti vandens filtrus reikia reguliariai.

Sulfitus redukuojantys anaerobai (klostridijos)

Sulfitus redukuojančių anaerobų (klostridijų) sporos plačiai paplitusios aplinkoje. Jų aptinkama žmogaus ir gyvulių išmatose, nuotėkose ir dirvožemyje. Kitaip negu Escherichia coli ir kitos koliforminės bakterijos, šios sporos ilgiau negu vegetatyvinės formos išlieka gyvybingos vandenyje, nes jos atsparesnės cheminių ir fizikinių veiksnių poveikiui. Jos gali būti atsparios net chloravimui tokiomis koncentracijomis, kuriomis paprastai valomas vanduo.

Legionelės

Žmogui pavojingiausia Legionella genties bakterija yra Legionella pneumophila, sukelianti plaučių uždegimą, į gripą panašią infekciją arba besimptomę infekciją, kuri nustatoma tik radus specifinių antikūnių žmogaus organizmo skysčiuose. Legionelė plačiai aptinkama natūraliuose ir dirbtiniuose vandens telkiniuose, dirvožemyje, komposte ir gerai dauginasi drėgnoje šiltoje aplinkoje (ypač šiltame vandenyje). Palankiausia vandens temperatūra legionelėms daugintis yra 20 – 45°C, žemesnėje nei 20°C ir aukštesnėje nei 60°C temperatūroje jos nesidaugina, bet išlieka gyvybingos. Todėl svarbu palaikyti tinkamą šalto ir karšto vandentiekio vandens temperatūrą sistemoje (55°C). 

Kolonijų standžioje mitybos terpėje skaičiavimasNusilpusį imuniteto atsaką turintys žmonės dažniausiai užsikrečia kvėpuodami aerozoliu, kuris susidaro užkrėstose oro vėdinimo sistemose ar maudantis dušuose. Žmogus nuo žmogaus, geriant vandenį ar gaminant maistą legionelėmis neužsikrečia.

Vandenyje nuolat yra daugybė mikroorganizmų, atsiradusių iš įvairių šaltinių, tokių kaip gruntas ir augmenija, todėl bendras jų skaičiavimas suteikia naudingos informacijos, vertinant ir stebint vandens kokybę. Dažniausiai skaičiuojami mikroorganizmai, galintys augti 37°C ir 22°C temperatūroje. Kolonijų skaičiaus nustatymas yra naudingas, kai vertinamas paskirstymo sistemos vandens švarumas ir vientisumas. Jis taip pat gali būti naudojamas vertinant tiekiamo vandens tinkamumą maistui ir gėrimams gaminti. Tam, kad gaminys nebūtų užterštas gedimą sukeliančiais organizmais, tiekiamame vandenyje turėtų būti tik keletas mikroorganizmų.


Lietuvoje visų šių išvardintų bakterijų ribines vertes vandenyje nustato higienos normos:

  • HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“;
  • HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“;
  • HN 109:2005 „Baseinai. Įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“;
  •  HN 28:2003 „Natūralaus mineralinio vandens ir šaltinio vandens naudojimo ir pateikimo į rinką reikalavimai“.

Dėl vandens mėginių priėmimo ir tyrimų atlikimo prašome kreiptis:

Žolyno g. 36, Vilnius tel.: (8 5) 210 6850, (8 37) 234 4003

Aušros g. 44,Kaunas tel.: (8 37) 33 1681, (8 37) 33 1676

Dubijos g. 40, Šiauliai tel.: (8 41) 39 9879, (8 41) 50 3243

Bijūnų g. 6, Klaipėda tel.: (8 46) 38 3112, (8 46) 38 3113

Atgal Spausdinti