Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija - Naujienos:Naujienos apie 5G ryšį ir elektromagnetinę spinduliuotę – Sveikata ir aplinka

Tel.: (8 5) 270 9229El. p. nvspl@nvspl.lt

Naujienos apie 5G ryšį ir elektromagnetinę spinduliuotę – Sveikata ir aplinka - 2020-11-20

Technologijos pažanga pasaulyje, taip pat ir Europos Sąjungoje (ES) bei Lietuvoje, yra neatsiejama nuo interneto ir mobilaus judriojo ryšio naudojimo įvairiose pramonės, mokslo ir technikos srityse: medicinoje, biologijoje, biofizikoje, informatikoje, robototechnikoje, transporte. Išsivysčiusiose ir pažangiose pasaulio šalyse, tarp jų JAV, Pietų Korėjoje, Japonijoje, Kinijoje, Europos Sąjungos valstybėse sparčiai skinasi kelią penktosios kartos judrusis ryšys (5G), kuris, lyginant su ankstesnės kartos mobilaus ryšio sistemomis (2G, 3G, 4G), pasižymi ypač dideliu pralaidumu, maža delsa bei plačiomis pritaikymo technologinėmis galimybėmis, tarp jų energijos ir transporto sistemų valdymui, e. sveikatai, gamybos automatizavimui ir kt.


Pažymėtina, kad 5G ryšio technologija suteiks naują ryšio kokybės galimybę ne tik pavieniams vartotojams, tačiau padės į tinklą sujungti daiktus, šitaip dar labiau išplėsdama daiktų internetą (ang. internet of things), įrenginių tarpusavio sąveika grindžiamų įrenginių (ang. machine to machine, M2M), nuotolinės medicinos (chirurgijos, terapijos, diagnostikos) pritaikymo galimybes. Tačiau, nežiūrint daugybės naudingų savybių pritaikymo šiuolaikinėse technologijose, elektromagnetiniai laukai, sklindantys iš buitinių elektros prietaisų, elektros perdavimo linijų, radijo ir televizijos stočių, mobilaus ryšio bazinių stočių, kompiuterių ir ypač iš mobiliųjų telefonų, nuolat veikia žmones ir viršijus leidžiamas ribines vertes gali sukelti įvairių sveikatos sutrikimų.

5G ryšys telefoneDaugėjant nejonizuojančiojo elektromagnetinio spinduliavimo šaltinių, tampa vis aktualesnis biologinio elektromagnetinių laukų (EML) poveikio tyrimas ir prevencijos principų taikymas, tarp jų ir rengiant teisės aktus bei kontroliuojant ir tobulinant jų taikymą ir / ar taikant prevencinius apsaugos nuo elektromagnetinės spinduliuotės principus. Lietuva gyvenamojoje aplinkoje nuo 2020 m. kovo 6 d. pradėjo taikyti mokslo įrodymais pagrįstą reglamentavimą, atitinkantį dabar galiojančias Europos Tarybos 1999 m. liepos 2 d. rekomendacijas 1999/519/EB „Dėl elektromagnetinių laukų (nuo 0 Hz iki 300 GHz) veikimo ribojimo visuomenei“. Iki tol Lietuvoje buvo taikomas griežtesnis negu rekomenduojama nacionalinis reglamentavimas. Šiuo metu taikomų elektromagnetinės spinduliuotės ribinių verčių mokslinis pagrįstumas buvo patvirtintas Europos Komisijos Atsirandančių ir nustatomų naujų pavojų sveikatai mokslinio komiteto (angl., SCENIHR) 2015 m. sausio 27 d. priimant galutinį sprendimą dėl elektromagnetinių laukų poveikio sveikatai (anglų k. „Final opinion on potential health effects of exposure to electromagnetic fields (EMF)“, Europos Komisijos 2019 m. ataskaitoje „Study on using millimetre waves bands for the deployment of the 5G ecosystem in the Union“, Tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisijos (anglų k. ICNIRP) 2018 m. gairių projektą ir ICNIRP 2020 m. gairių „Guidelines on Limiting Exposure to Time-Varying Electric, Magnetic and Electromagnetic Fields (100 kHz to 300 GHz)“ galutinę versiją.

Daugelyje tarptautinių mokslinių studijų nurodoma, kad, esant didesnei už ribinę elektromagnetinių laukų ekspozicijai, galimas nespecifinis poveikis sveikatai priklauso nuo poveikio laiko, žmogaus lyties, amžiaus, persirgtų ir paveldėtų ligų. Tai gali būti įvairių žmogaus sistemų (širdies ir kraujagyslių, centrinės nervų sistemos, endokrininės sistemos) funkciniai sutrikimai, nebūtinai pasireiškiantys ligomis (mediciniškai patvirtintomis diagnozėmis), pavyzdžiui, dėmesio sutrikimas, prastesnis miegas. Daugelyje studijų, esant mažesnei už ribinę elektromagnetinių laukų ekspozicijai, poveikio nenustatyta. Pasaulio sveikatos organizacijos 2020 m. vasario 27 d. išreikštoje pozicijoje, kuri pateikta klausimų-atsakymų forma, dėl 5 G mobilaus ryšio poveikio sveikatai teigiama: „jei bendras poveikis neviršija tarptautinių gairių, jokio poveikio visuomenės sveikatai nenumatoma“.

Pirmą kartą Lietuvos higienos norma „HN 81:1998 Judriojo korinio radijo ryšio sistemų bazinės stotys“, kuri reglamentavo mobiliųjų ryšio bazinių stočių skleidžiamą elektromagnetinę spinduliuotę, buvo patvirtinta dar 1999 m. kovo 1 d. Metais vėliau šioje srityje buvo priimtas dar vienas platesnio taikymo (apimantis didesnį radio dažnių ruožą) nacionalinis teisės aktas – Lietuvos higienos norma „HN 80:2000 Elektromagnetinis laukas darbo vietose ir gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10 kHz–300 GHz dažnių juostose“, kuri įsigaliojo 2000 m. rugsėjo 1 d.

Nuo to laiko, kai atsirado pirmieji nacionaliniai teisės aktai, esminiai reglamentavimo pokyčiai buvo atliekami  Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (2004 m. gegužės 1 d.) dėl nacionalinių teisės aktų derinimo su ES teisės aktais (direktyvomis, rekomendacijomis ir t. t.). Kai nuo 2015 m. lapkričio 1 d. Lietuva perkėlė į teisės aktus 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/35/ES, ir nustatė ribines vertes darbo aplinkoje, kaip ir visos ES šalys narės, dėl to nebuvo moksliškai pagrįstos prasmės toliau Lietuvoje taikyti labai griežtas ribines vertes gyvenamojoje aplinkoje. Tarp darbo ir gyvenamosios aplinkos turėjo būti išlaikytas moksliškai pagrįstas santykis, kuris yra rekomenduojamas 1:5, o ne 1:500 ar 1:50. Kitu atveju būtų buvę neaiškūs (moksliškai nepagrįsti) nacionaliniai reglamentavimo principai.

Ribinės vertės gyvenamojoje aplinkoje Lietuvoje buvo visiškai suderintos su ES rekomendacijomis ir mokslo pagrįstais įrodymais patvirtinus HN 80:2015 pakeitimą, vadovaujantis iki šio laiko jau paskelbtomis ES ataskaitomis ir ICNIRP gairėmis bei PSO pozicija, kurioje pateikiama naujausia informacija ir rekomendacijos elektromagnetinės spinduliuotės ribinių verčių nustatymo klausimais. HN 80:2015 paskutinis pakeitimas buvo priimtas neatsisakant aukštesnio apsaugos lygio, o siekiant užtikrinti apsikeitimą informacija, matavimo ir vertinimo duomenimis su kitomis Europos Sąjungos šalimis narėmis (šiuo metu su 20 ES šalių), kurios taiko analogiškus reglamentavimo principus.

Lietuvoje 5 G technologiją planuojama įdiegti vadovaujantis penktosios kartos judriojo ryšio (5G) plėtros 2020–2025 m. gairėse išvardintomis priemonėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 577, kuris įsigaliojo nuo 2020 m. birželio 10 d.

Pažymėtina, kad HN 80:2015 pakeitimas apima dažnius iki 300 GHz, t. y. numatomus 5 G technologijų naudojimui, todėl visuomenės sveikatos saugos reikalavimai apims ir aukščiau minėtiną mobilaus ryšio technologiją. Pagrindo jaudintis dėl 5G technologijos numatomos skleisti spinduliuotės, kuri galėtų sukelti kenksmingą poveikį sveikatai, nėra.

Kalbant apie galima poveikį sveikatai negalima teigti, kad 5G technologijos turi didesnį poveikį negu jau įprastos 3G ar 4G technologijos, juolab, kad 3G ar 4G radijo dažnio (iki 2 GHz) ruožas yra griežčiau (iki 2,5 karto, priklausomai nuo naudojamų dažnių) reglamentuojamas negu 5G radijo dažnio (daugiau negu 2 GHz) ruožas, šiuo atveju 3,5 GHz radio dažniu Lietuvoje jau pradėtas transliuoti nekomercinis bevielis Telia mobilusis ryšys.

Dabar galiojančiose Europos Tarybos 1999 m. liepos 2 d. rekomendacijose 1999/519/EB „Dėl elektromagnetinių laukų (nuo 0 Hz iki 300 GHz) veikimo ribojimo visuomenei“, kurios tapačios 1998 m. ICNIRP rekomendacijoms ir neturi esminių skirtumų su 2020 m. ICNIRP rekomendacijomis pagrindiniams apribojimams ir atskaitos lygių vertėms taikytas apie 50 kartų didesnis už atitinkamas rekomenduojamas vertes atsargos rodiklis, todėl priimta, kad rekomendacijos bei atitinkamai Lietuvos higienos normoje HN 80:2015 nustatytos ribinės vertės apima ir apsaugą nuo galimo ilgalaikio elektromagnetinių laukų poveikio.

5G ryšysSCENIHR 2015 m. ataskaitoje kalbama apie mobiliojo ryšio telefonų elektromagnetinės spinduliuotės poveikį sveikatai. Mobiliojo ryšio telefonų spinduliuojamų radijo dažnių juostos elektromagnetinių laukų ekspozicija paprastai yra daugiau nei 1000 kartų didesnė palyginti su mobiliojo ryšio bazinėmis stotimis, ir bet kokia didesnė neigiamo poveikio tikimybė susidaro dėl intensyvaus mobiliojo ryšio telefonų aparatų naudojimo.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus Fizikinių veiksnių tyrimų poskyrio specialistai visoje Lietuvos Respublikoje atlieka fizikinių veiksnių, tarp jų elektromagnetinės spinduliuotės, matavimus. Šie matavimai reikalingi vertinant įvairias procedūras: valstybinei visuomenės sveikatos saugos kontrolei, kai nagrinėjami gyventojų pareiškimai, rengiant elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos planus.

Fizikinių veiksnių tyrimų poskyrio specialistai 2020 m. sausio–rugsėjo mėn. atliko daugiau kaip 10550 matavimų. Elektromagnetinės spinduliuotės matavimai sudarė apie 11 proc. visų šių tyrimų. Padidėjimų normų parametrams šiais metais nebuvo nustatyta.

Galima teigti, kad, vykstant technologiniai plėtrai Lietuvoje, radiotechniniai objektai, tarp jų ir naujos 5G mobilaus ryšio bazinės stotys (2020 m. lapkričio 10 d. pradėtas naudoti nekomercinis Telia 3,5 GHz ryšys Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje (11 bazinių stočių), o pirmųjų komercinių 5G stočių atsiradimas Lietuvoje numatomas 2021 m.), skleidžiantys elektromagnetinę spinduliuotę gyvenamojoje aplinkoje bus ir toliau griežtai kontroliuojami, o esant būtinybei bus atliekami išsamūs visuomenės sveikatos saugos matavimai ir vertinimai.

Taip pat tikslinga, kad patys radiotechninių objektų savininkai periodiškai organizuotų elektromagnetinės spinduliuotės matavimus pagal iš anksto su visuomenės sveikatos departamentais suderintomis stebėsenos planų matavimų taškų vietomis ir teiktų informaciją atsakingoms institucijoms bei visuomenei.

Siūlytume nepasitikėti pastaruoju metu skleidžiama antimoksline nepatikrinta informacija apie 5G technologijas ir elektromagnetinę spinduliuotę iš abejotinų informacijos šaltinių, tarp jų ir socialinių tinklų (Facebook, Twitter, Youtube ir kt.). Siūlytume pasitikėti informacija, skelbiama Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, kitų institucijų (Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC), NVSPL), patikimų Europos, Pasaulio institucijų ir organizacijų (Europos Komisijos, Tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisijos, Pasaulio sveikatos organizacijos).

NVSC vykdo nuolatinę gyventojų apsaugą (radiotechninių projektų ir elektromegnetinės spinduliuotės stebėsenos planų derinimas, visuomenės sveikatos saugos operatyvinė, grįžtamoji ir planinė kontrolė) nuo elektromagnetinės spinduliuotės, o Lietuvos akredituotos laboratorijos, tarp jų ir NVSPL, nuolat atlieka elektromagnetinės spinduliuotės matavimus gyvenamojoje aplinkoje.


Parengė Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus vedėjas Marius Urbonas


Esant neaiškumams dėl galimo elektromagnetinės spinduliuotės poveikio sveikatai, patariame kreiptis į NVSPL ir / ar NVSC specialistus.

Daugiau informacijos, susijusios su elektromagnetinės spinduliuotės poveikiu sveikatai, gali pateikti NVSPL Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus vedėjas Marius Urbonas, tel. (8 5) 263 9662.

Daugiau informacijos dėl elektromagnetinės spinduliuotės matavimo metodikos ir tvarkos gali pateikti NVSPL Fizikinių veiksnių tyrimų poskyrio vedėjas Edvardas Gasperavičius, tel. (8 5) 260 8421.


Papildomi informacijos šaltiniai:

 https://nvsc.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/5g-lietuvoje

http://www.smlpc.lt/media/file/Skyriu_info/Naudingi_patarimai/Saugiai_naudokimes_mobiliaisiais_telefonais.PDF

http://www.smlpc.lt/media/file/Lankstinukai/mob_tel_ir_vaikai.pdf

http://www.smlpc.lt/media/file/SM

https://www.rrt.lt/rrt-teikia-isaiskinimus-apie-5g/


Atgal Spausdinti