Tel.: (8 5) 270 9229El. p. nvspl@nvspl.lt

Oro tarša. Svarbu, kuo kvėpuojame ir lauke, ir pastatuose - 2019-06-05

Birželio 5-ąją, minima Pasaulinė aplinkos diena, kurios tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į aktualias aplinkosaugos problemas ir ieškoti būdų, kaip jas spręsti. Šiemet Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) pagrindinė šios dienos tema susijusi su oro taršos mažinimu.


Net 92 proc. žmonių visame pasaulyje kvėpuoja užterštu oru ir jo tarša pasaulinei ekonomikai kasmet kainuoja 5 trilijonus dolerių.  Manoma, kad žemės paviršiaus ozono tarša iki 2030 m. sumažins augalų derlių net 26 proc. Taip pat daugėja įrodymų, kad oro tarša susijusi su gimstamumo mažėjimu, padidėjusiu vaikų sergamumu astma ir kai kuriomis kitomis lėtinėmis ligomis.

PSO atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad be kitų veiksnių (pvz., gyvenimo būdo, triukšmo ir kt., taip pat žmogaus genetinės konstitucijos ir kvalifikuotos ir specializuotos medicinos pagalbos), oro užterštumas turi reikšmingą poveikį priešlaikinių mirčių kiekiui, pvz., dėl išeminės širdies ligos, insulto, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, plaučių vėžio ar vaikų ūmios apatinių kvėpavimo takų infekcijos ir kt. Dėl su oro tarša susijusių ligų kasmet užgesta 7 mln. gyvybių.

2018 m. PSO, bendradarbiaudama su JTO ir kitomis organizacijomis, pirmą kartą surengė pasaulinę  konferenciją, skirtą oro taršai ir sveikatai. Jos dalyviai įsipareigojo priimti ryžtingus sprendimus oro taršai Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione mažinti. Buvo nustatytos 25 politinės ir technologinės priemonės, apimančios pramonės, energetikos ir žemės ūkio sritis. Vykdant šias numatytas priemones tikimasi išgelbėti milijonus gyvybių ir leisti vienam milijardui žmonių iki 2030 m. kvėpuoti švariu oru. Šiuo metu pradėti darbai regione, kuriame net keturi milijardai žmonių susiduria su pavojingu oro taršos lygiu. Įgyvendinus visas plane numatytas priemones, 2030 m. Azijos ir Ramiojo vandenyno regione oro tarša kietosiomis dalelelėmis sumažėtų 56 proc. palyginti su 2015 m. oro tašos lygiu.

Deja, oro tarša yra ne regioninė, o pasaulinė problema. Pavyzdžiui, pakeitus dabar naudojamus autobusus ir taksi į naujesnius, 22-juose Lotynų Amerikos miestuose iki 2030 m. būtų galima išsaugoti 36 500 gyvybes. PSO ir JTO vykdo iniciatyvas „Klimatas ir švarus oras“, apimančias 52 miestus, regionus bei šalis, kurios pasiekia daugiau kaip 153 mln. piliečių. Viena tokių iniciatyvų – sportinis iššūkis, kurio dėka 55 000 žmonių įsipareigojo važinėti dviračiu arba vaikščioti pėsčiomis. Taip pat šiuo metu Europoje jau yra eksploatuojama daugiau nei milijonas elektrinių automobilių.

2017 m. ataskaitoje apie Lietuvą nurodoma, kad tiesioginiai ekonominiai kaštai, susiję su negalavimais, sukeltais dėl oro taršos, susidaro dėl 488 tūkst. prarastų darbo dienų, kurios darbdaviams kainuoja 37 mln. eurų per metus, sveikatos priežiūros sistemai – daugiau kaip 5 mln. eurų per metus, žemės ūkiui – 17 mln. dėl pasėlių nuostolių.

Būsto sąlygų ir patalpų oro kokybė

Tik visai neseniai buvo atkreiptas dėmesys į galimus žalingus oro teršalus ne darbo, o gyvenamosiose patalpose. Oro kokybė pastatų viduje, kur žmonės praleidžia didžiausią savo gyvenimo dalį, yra esminis sveiko gyvenimo ir gerbūvio veiksnys. Vidutinis statistinis asmuo Centrinėje Europoje patalpose praleidžia apie 90 proc. savo laiko.

Žalingos medžiagos, išsiskiriančios iš pastatų, konstrukcijų medžiagų ir vidaus įrangos arba dėl žmogaus veiklos pastatų viduje, tokios kaip kuro naudojimas maisto gamybai, šildymas ir panašiai daro įtaką  daugelio sveikatos problemų (astma, plaučių vėžys ir pan.) atsiradimui.

Patalpų oro kokybė visai neseniai tapo vienu svarbiausių aspektų tarptautinėje politikoje. Siekiant įgyvendinti Europos parlamento ir Tarybos sprendimus dėl bendrosios ES aplinkosaugos veiksmų programos („Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“ 2012 m.), nurodomi tikslai „užtikrinti tokią oro kokybę, kad žmonių sveikatai ir aplinkai nebūtų daromas didelis neigiamas poveikis ir keliamas pavojus bei iki 2020 m.  pasiekti, kad cheminės medžiagos būtų naudojamos ir gaminamos taip, kad kuo labiau sumažėtų jų didelis neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai“.

Pagal PSO duomenis, apytikriai 30 proc. visų pastatų turi vidaus patalpų oro kokybės problemų. Pagrindinės medžiagos ir veiksniai, kurie gali sukelti oro kokybės problemas: formaldehidas, radonas, bakterijos, grybeliai, anglies monoksidas (CO), lakieji organiniai junginiai (LOJ), kietosios dalelės (KD10 ir KD2,5), azoto oksidai (NOx), ozonas (03), asbesto skaidulos, stiklo pluošto skaidulos, tabako dūmai, per žema ar per aukšta temperatūra, per didelė drėgmė, bloga vėdinimo sistema.

Paskutiniu metu  tapo aktualesnės patalpų oro kokybės problemos dėl to, kad:

  • pastatai tapo labiau sandarūs taupant kurą,
  • juose įdiegiama vis daugiau energiją taupančių priemonių,
  • statybos produktuose, izoliacinėse medžiagose pradėta naudoti vis daugiau sintetinių medžiagų,
  • daugiau naudojama alternatyvių šildymosi sistemų, kurios, jei instaliuotos ar sukurtos netinkamai, gali išskirti degimo produktus į aplinkos orą,
  • pastatuose daugėja įvairios įrangos, susijusios su teršalų skleidimu tokios kaip spausdintuvai, kopijavimo aparatai,
  • suvokta, kad ilgalaikis poveikis, net esat žemoms cheminių medžiagų koncentracijoms gali sukelti užsitęsusį toksinį efektą,
  • suvokta, kad žmogus labai didelę dalį viso laiko praleidžia namuose.

Vienas iš būdų mažinti aplinkos užterštumą yra esamų ir / ar planuojamų ūkinių veiklų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (PVSV) procedūros, kurių metu išanalizuojami aplinką ir gyventojus veikiantys rizikos veiksniai (oro tarša, kvapai ir kt.), išnagrinėjamos prevencinės priemonės, alternatyvos, jeigu tikslinga, nustatomos sanitarinės apsaugos zonos. Visas šias procedūras, pasitelkdami šiuolaikines geografines informacines sistemas ir modeliavimo programas, atlieka ir Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) specialistai.

Daugiau informacijos, susijusios su poveikio visuomenės sveikatos vertinimu ir aplinkos veiksnių (triukšmo, elektromagnetinės spinduliuotės, oro taršos, kvapų) poveikiu sveikatai suteiks Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus vedėjas Marius Urbonas, tel. (85) 263 96 62.

Daugiau informacijos apie cheminių medžiagų tyrimus gyvenamojoje aplinkoje ir patalpose suteiks Cheminių tyrimų skyriaus vedėjas Virginijus Keturka, tel. (85) 210 54 97.

Atgal Spausdinti
Paslaugos
Cheminiai, mikrobiologiniai, parazitologiniai, serologiniai, virusologiniai, fizikinių veiksnių tyrimai.

Ištiria ir įvertina profesinę riziką (fizikinių, cheminių, ergonominių, biologinių, fizinių, psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimą ir vertinimą) įmonėse ir įstaigose.

Pirmosios pagalbos, higienos įgūdžių mokymai ir mokymai apie alkoholio ir narkotikų žalą (praradusiems teisę vairuoti transporto priemonę vairuotojams).
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliekamas planuojamoms arba vykdomoms ūkinėms veikloms, kurioms turi būti nustatomos arba tikslinamos sanitarinių apsaugos zonų ribos. 
Mikrobiologinių mitybos terpių išpilstymo paslauga.
Mikrobiologinių mitybos terpių kokybės kontrolės paslauga.