Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija - Naujienos:Žmonėse parazituojantys jautiniai kaspinuočiai

Tel.: (8 5) 270 9229El. p. nvspl@nvspl.lt

Žmonėse parazituojantys jautiniai kaspinuočiai - 2020-01-13

Pavadinimas gali skambėti keistai. Ar neturėtų šiais parazitais sirgti jaučiai, o ne žmonės? Deja, galvijai (karvės, jaučiai, buivolai, jakai, zebu, šiaurės elniai ir kt.) yra tik tarpiniai kaspinuočio šeimininkai, o pagrindiniai parazito platintojai – žmonės.


Sausio mėnesio pradžioje į Parazitologinių tyrimų poskyrį kreipėsi asmuo, pastebėjęs, kad kartais apatinėse kelnaitėse randa baltus kirminus, kurie juda. Tokie judantys kirminai identifikavimui į laboratoriją pakliūna retokai. Dažniau atkeliauja jau sustingę, sudžiūvę, nekrotiškai irstantys ir kitaip pažeisti egzemplioriai.

Minėtas asmuo pristatė darinius, kurie tikrai judėjo. Iš karto nustatėme, kad tai yra kaspinuočio nareliai. Tačiau, kaip ir visuomet, dar reikėjo nustatyti parazito rūšį. Paaiškėjo, kad tai yra jautinio kaspinuočio nareliai.

                                                                  1 pav.  jautinis kaspinuotis, antihelmintikų pagalba pašalintas iš žmogaus organizmo.

Žmogui, kurio žarnyne tūno jautinis kaspinuotis, gali skaudėti viršutinę pilvo dalį, kamuoti lėtinis nevirškinimas, niežėti išangę. Šis kaspinuotis gali išaugti iki 12 metrų, ar net didesnis ir žmogaus žarnyne išgyventi net iki 25 metų. Visi kaspinuočiai neturi virškinimo sistemos organų, jie maitinasi visu savo kūno paviršiumi. Čia jau matematika tampa nebeįdomi, nes kiek maisto iš žmogaus atima 10 metrų ilgio kaspinuotis per 25 metus, nesinori skaičiuoti.

Galvute (1 pav. nurodyta raudona rodykle), kurioje yra keturi siurbtukai ir rudimentinis straubliukas, kaspinuotis prisitvirtina prie žmogaus plonosios žarnos gleivinės, ir nuo parazito kaklelio pradeda augti nareliai. Kai kaspinuotis pasiekia 5–7 metrus, nuo jo kūno nareliai pradeda atitrūkinėti. Paprastai jie šalinasi po vieną, maždaug 6–8 per parą. Kiekviename tokiame narelyje yra maždaug 175 000 kiaušinėlių. Tokiu būdu žmogus, invazuotas jautiniu kaspinuočiu, per metus išskiria apie 440 000 000 kiaušinėlių.

Jautinio kaspinuočio nareliai turi keistą savybę. Jie gali patys aktyviai pasišalinti iš žmogaus organizmo, o pasišalinę – šliaužioti po apatines kelnaites, ant patalynės. Storosios žarnos galinėje dalyje ar išlindę iš žmogaus organizmo nareliai savo aktyvaus judėjimo metu išspaudžia iš savęs kiaušinėlius, ir šie pasklinda aplinkoje.

Galvijai šiuo parazitu užsikrečia suėdę jautinio kaspinuočio kiaušinėlius kartu su žole, šienu ar išgėrę atvirų vandens šaltinių vandens. Iš parazito kiaušinėlių, pakliuvusių į galvijo žarnyną, išsineria galvytės, su kabliukų pagalba prasiskverbia į žarnyno kapiliarus ir su kraujo srove yra išnešiojamos po visą organizmą. Tuomet apsistoja raumenyse ir per 4–5 mėnesius pavirsta finomis. Antrame paveiksle yra parodyta kaip atrodo finos galvijo mėsoje. Šios būna nuo žirnelio iki pupelės dydžio, savyje turi skysčio, kuriame plaukioja kaspinuočio galvytė su kakliuko užuomazga. Suaugusio galvijo mėsoje finos gyvybingos išlieka 8–9 mėnesius, vėliau degeneruoja ir žūsta. Tačiau veršelių mėsoje finos išlieka gyvybingos 11–12 mėnesių, tad užsikrėtę veršeliai kelia didesnį epidemiologinį pavojų.

                                                                                                          2 pav. Galvijo mėsa su finomis.

Žmogus užsikrečia jautiniu kaspinuočiu suvalgęs užkrėstos galvijo mėsos ar mėsos produktų, kurie yra blogai termiškai apdoroti.

Jautinio kaspinuočio kiaušinėliai švariame vandenyje, esant +2–50 C temperatūrai išsilaiko 33 dienas, ant žolės – apie 160 dienų. Šiene, kai temperatūra yra +10–300 C, išgyvena 3 savaites. Pakankamai atsparūs aplinkos sąlygoms, kad išgyventų kuo ilgiau.

                                                    3 pav. Matyti, kaip atrodė jautinio kaspinuočio nareliai, pristatyti į laboratoriją. Jie šliaužiojo po visą Petri
                                                    lėkštelę. Pritarkite, kad parazitologų darbas – pavojingas!

Būsimų pacientų dėmesiui!

Jei pastebėjote, kad su išmatomis pasišalino įtartini dariniai, pristatykite šiuos darinius į mūsų laboratoriją. Įdėkite į švarų indelį, gali būti stiklinis, plastmasinis ar kitoks, įpilkite truputį vandens, sandariai užsukite ir kuo skubiau pristatykite į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją (NVSPL) Gėlių g. 9 parazitologams.

Darinių nevyniokite į tualetinį popierių, servetėles, neišdžiovinkite, nesuspauskite!

 

Parengė Mikrobiologinių tyrimų skyriaus
Parazitologinių tyrimų poskyrio specialistė Daiva Veitienė


Reportažas TV3 vakaro žiniose sausio 20 d. (nuo 07:14). Žiūrėti čia.


Atgal Spausdinti