Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija - Naujienos:Rūkymo žala sveikatai

Tel.: (8 5) 270 9229El. p. nvspl@nvspl.lt

Rūkymo žala sveikatai - 2017-11-27

Tabako dūmuose yra iki 4000 cheminių junginių, 200 laikomi kenksmingais sveikatai, o 40 yra patvirtinti A grupės kancerogenai. 


Tabako rūkymas buvo indėnų kultūros dalis dar iki europiečiams atrandant Ameriką. Rūkymas aptinkamas majų mene. Majai tabaką naudojo kaip vaistą nuo daugelio ligų ir priskyrė jam magiškas galias. 1492 m. Kristupas Kolumbas iš indėnų gavo dovanų džiovintų tabako lapų, bet juos išmetė. XVI a. rūkymas labiausiai paplito tarp jūreivių ir pradėjo skverbtis į Europos visuomenes.

Jau XX a. 6 ir 7 dešimtmečiuose, įrodžius rūkymo žalą, prasidėjo judėjimai prieš rūkymą. Nuo tada ir iki šiol įvedami vis platesni apribojimai rūkymui. Rūkymas pamažu tampa visuomenei nepriimtinu reiškiniu.

Nėra jokių fiziologinių priežasčių rūkyti. Žmonėms nereikia tabako taip, kaip maisto, kaip vandens ar miego. Tad, kodėl žmonės rūko?

Dažniausiai rūkyti pradedama jaunystėje, nesuvokiant žalos. Klaidingai manoma, kad rūkymas padeda įveikti stresą, padeda nusiraminti, padeda susikaupti, mažina kūno masę ar leidžia nepriaugti svorio. Eksperimentinis rūkymas ilgainiui perauga į priklausomybę. Rūkymas – labiausiai paplitusi priklausomybės forma, Tarptautinėje ligų klasifikacijoje tabako vartojimas įvardytas, kaip psichikos ir elgesio sutrikimas. Pripratimas yra trijų rūšių: fizinė – cheminė priklausomybė, automatinis įprotis ir psichologinis – emocinis pripratimas.

Tabako dūmuose yra iki 4000 cheminių junginių, 200 laikomi kenksmingais sveikatai, o 40 yra patvirtinti A grupės kancerogenai. Tabako dūmų nuodai – nikotinas, anglies monoksdidas, dervos, dirginančios medžiagos.

Nikotinas yra stipri psichotropinė stimuliuojanti medžiaga, veikianti nervų sistemą, sukelianti fizinę – cheminę priklausomybę. Cheminės medžiagos (nikotino) intervencija keičia smegenų veiklą. Nikotino sukeltos modifikacijos siunčia smegenims signalus, lygiaverčius tiems, kuriuos gauname kai „jaučiame badą“. Nikotinas aktyvuoja, pamaitina smegenų pasitenkinimo ir malonumo centrus, padeda reguliuoti judesius ir emocinius atsakus, ir motyvuoja siekti trokštamo pasitenkinimo. Rūkymas yra norėjimo liga. Nikotino metabolizmas vyksta gana greitai, jo poveikis dingsta per kelias valandas, taigi rūkantysis vėl priverstas traukti dūmą.

Tabakui degant, išsiskiriantis anglies monoksidas (smalkės) arba „kraujo nuodai“, patekę į organizmą, trukdo kraujyje esančiam hemoglobinui pernešti deguonį, apsunkindamas smegenų ir raumenų darbą. Rūkalių širdis ir plaučiai turi dirbti intensyviau, kad perneštų reikiamą deguonies kiekį. Anglies moniksidas pagreitina aterosklerozinių plokštelių susidarymą kraujagyslių sienelėse, siaurina jų spindį, taip didindamas kraujospūdį. Šios plokštelės gali tapti krūtinės anginos ar infarkto, ar net staigios mirties priežastimi. Rūkymas padidina periferinių (kojų) arterijų ligos riziką. Anglies monoksidas ypač pavojingas nėščioms moterims, nes sutrikdo vaisiaus aprūpinimą deguonimi.

Dervose yra kancerogeninių medžiagų, kurios nusėda bronchuose, žaloja jų virpamąjį epitelį, blokuoja kvėpavimo takus. Sumažėjus bronchų laidumui, plaučių alveolės pradeda plėstis, sutrūkinėja, prasideda plaučių ligos (lėtinis bronchitas, kvėpavimo sistemos piktybiniai navikai (nosies, gerklų, trachėjos, bronchų, plaučių).

Kepenys, bandydamos pašalinti kenksmingas medžiagas iš organizmo, yra nuvarginamos ir nebegali deramai atlikti savo įprastų funkcijų. Dėl to oda praranda spindesį, papilkėja, suglemba, tampa neelastinga.


1 pav. Rūkymo sukeliamos ligos


Pastaruoju metu pateikiama daug įrodymų, kad rūkantieji nuodija ne tik save, bet ir aplinkinius: šeimą, draugus bendradarbius. Rizika susirgti astma žmonėms, veikiamiems aplinkoje esančių tabako dūmų, išauga 40 – 60 proc. Tabako dūmams ypač jautrūs vaikai. Jie dažniau serga astma, kvėpavimo takų infekcijomis, vidurinės ausies uždegimu. Tabako nuodingųjų medžiagų likučiai aptinkami aplinkoje net tuomet, kai rūkančiojo ten nebėra. Aplinka užteršiama tabako dūmuose esančiomis medžiagomis, kurios patrenka ant įvairių paviršių: sienų, baldų, kilimų, užuolaidų ir kt. Patalpose, kuriose buvo rūkoma, tabako teršalai išlieka ir po kelių mėnesių, net jei būstas išvalomas ir vėdinamas.

Saugant nerūkančiuosius, šiuo metu bandoma taikyti vis platesnius draudimus rūkyti viešose vietose. Nors rūkymo žala akivaizdi, literatūra apie metimą rūkyti nurodo, kad dažniausiai prireikia daug bandymų mesti rūkyti, kol rūkorius atranda kame slypi sėkmė. 

Atgal Spausdinti