Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija - Naujienos:Įvyko NVSPL organizuota vandens akcija „Išsitirk kokį vandenį geri!“

Tel.: (8 5) 270 9229El. p. nvspl@nvspl.lt

Įvyko NVSPL organizuota vandens akcija „Išsitirk kokį vandenį geri!“ - 2017-05-31

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) balandžio 24 – 28 d. miestų ir rajonų gyventojus kvietė išsitirti šachtinių šulinių bei artezinių gręžinių vandenį.



Atsižvelgiant į klimato pasikeitimą, vėliau prasidedančius sodo darbus bei gyventojų pageidavimus šiemet vandens tyrimo akcija vyko mėnesiu vėliau nei įprastai ir buvo siejama su Tarptautine gyvybės diena.

NVSPL siekdama, kad rajonuose gyvenantys žmonės taip pat turėtų galimybę išsitirti šulinių bei gręžinių vandenį, mėginius surinko 40 Lietuvos miestų. Vandenį gyventojai galėjo pristatyti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos departamentų ir miestų ir rajonų savivaldybių visuomenės sveikatos biurų patalpose, sodų bendrijose. Akciją viešinti taip pat padėjo miestų ir rajonų savivaldybės.  

Per savaitę į laboratoriją gyventojai pristatė 1222 šachtinių šulinių bei artezinių gręžinių geriamojo vandens mėginius.  Lyginant su praėjusiais 2016 metais, šis skaičius nežymiai sumažėjo (1242 vandens mėginiai). Daugiausiai buvo surinkta Šiaulių apskrityje - 343 vandens mėginiai (1 pav.).

1 pav. Vandens mėginių skaičius surinktas akcijos metu

Tyrimų metu buvo nustatomi šachtinių šulinių bei artezinių gręžinių vandens užterštumo rodikliai: amonis, nitratai ir nitritai. Šie rodikliai dirvožemyje susidaro oksiduojantis organiniams ir neorganiniams azoto junginiams ir susikaupia paviršiniuose dirvos sluoksniuose. Amonis yra kaip indikatorinis rodiklis, atspindintis galimą vandens užterštumą bakterijomis, nuotekomis, gyvūnų fekalijomis. Esant padidėjusiai amonio koncentracijai, rekomenduojama atlikti mikrobiologinius vandens tyrimus, nustatant žarninių lazdelių ir žarninių enterokokų skaičių. Mikrobus radus vandenyje, konstatuojama, jog vanduo užterštas, į vandenį pateko fekalijos, o su jomis ir patogeninių mikroorganizmų – infekcinių ligų sukėlėjų.  Žmogui, išgėrusiam taip užteršto vandens, gali pakilti temperatūra, atsirasti pykinimas, vėmimas, viduriavimas – tokie simptomai ypač pavojingi vaikams, vyresnio amžiaus asmenims. Šios bakterijos jautrios UV spinduliams, dezinfekcijai, o virinant žūsta.

Virinant vandenį mikrobai žūsta, o nitratų ir nitritų koncentracija dar padidėja, nes išgaruoja dalis vandens. Toksiniam nitratų poveikiui jautriausi kūdikiai iki 6 mėn. ir nėščiosios. Didesnėms dozėms taip pat jautrūs vaikai, sergantieji infekcinėmis, lėtinėmis ligomis, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligomis, anemija, senyvo amžiaus žmonės. Virškinamajame trakte dalis nitratų virsta ypač kenksmingais nitritais, o šie sudarydami kitus darinius padidina onkologinių virškinamojo trakto susirgimų riziką, gali veikti mutageniškai.

Nitritai patekę į organizmą taip pat jungiasi su kraujo baltymų hemoglobinu, susidaro methemoglobinas, kuris negali pernešti į audinius reikiamo deguonies kiekio, todėl organizme vystosi hipoksija (deguonies stygius).

Vandenį rekomenduojama tirti bent kartą ar du per metus, nes dažniausiai šulinio vandens kokybė pablogėja pavasarį ir rudenį. Pavasarį dėl tirpstančio sniego, potvynių, rudenį dėl lietaus, kai visa paviršinė tarša skverbiasi į žemę, patenka į gruntinį vandenį.

Apsaugant šulinio vandenį nuo užterštumo svarbu yra tinkamas šulinio įrengimas: gerai parinkta šulinio vieta, sandarumas ir jo priežiūra, taip pat saugus atstumas nuo ūkinių pastatų, lauko tualetų, tręšiamų laukų. Vandens užterštumas azoto grupės cheminiais junginiais nepriklauso nuo Lietuvos regiono, kadangi vandens kokybė priklauso nuo žmogaus vykdomos ūkinės veiklos, tinkamo šulinio ar gręžinio vietos parinkimo, įrengimo bei priežiūros.

Atgal Spausdinti