Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija - Naujienos: Pasaulinė stuburo diena: „Jūsų nugara juda“

Tel.: (8 5) 270 9229El. p. nvspl@nvspl.lt

Pasaulinė stuburo diena: „Jūsų nugara juda“ - 2020-10-20

Kasmet spalio 16-oji minima kaip Pasaulinė stuburo diena. Šiais metais jos tema – „Jūsų nugara juda“. Ja norima atkreipti dėmesį į fizinio aktyvumo bei taisyklingos laikysenos svarbą sveikam stuburui ir užkirsti kelią galimai žalai.


 

Sveika nugaraVisame pasaulyje, visuose žemynuose milijonai žmonių patiria stuburo veiklos sutrikimus. Nugaros ir kaklo skausmai yra viena didžiausių problemų pasaulyje socialine, psichologine, medicinine ir ekonomine prasme. Pavyzdžiui, apatinės nugaros srities skausmas yra penkta pagal dažnumą priežastis, dėl kurios žmonės kreipiasi į gydytojus. Kaklo ir krūtinės dalies skausmai pasitaiko gerokai rečiau. Manoma, kad per vienerius metus 15–20 proc. suaugusiųjų patiria juosmens skausmą, o bent vieną kartą per gyvenimą net 60–80 proc. visų suaugusiųjų. Dažniausiai aštraus juosmens skausmo epizodai praeina per porą savaičių, bet daliai žmonių jie kartojasi nuolat. Per metus aštrius juosmens skausmus pakartotinai patiria nuo 20 iki 44 proc. Europos Sąjungos gyventojų. Socialinis ir ekonominis apatinės nugaros dalies skausmo poveikis yra milžiniškas, kadangi jis pasireiškia daugiau kaip 70 proc. Europos gyventojų bent vieną kartą per gyvenimą, o 17–31 proc. gyventojų nuo jo kenčia dažnai.

Tai gali būti paprasčiausias nestiprus kaklo, nugaros ar juosmens skausmas. Tačiau dažnai besikartojantis, intensyvus ar ilgai trunkantis nugaros skausmas ir vėliau išsivystanti negalia gali turėti didelį poveikį bendrai žmogaus sveikatai ir psichoemocinei būklei. Kartais tai reikšmingai apriboja jo galimybę dirbti ar net atlikti įprastas kasdienes veiklas. Moksliniai tyrimai parodė, kad ilgalaikė statinė kūno padėtis, netinkamos darbo sąlygos ilgai sėdint ir ergonomikos principų nesilaikymas, prasta laikysena, sėdimas gyvenimo būdas bei itin mažas bendras fizinis aktyvumas yra svarbūs nugaros skausmo ir kitų stuburo sutrikimų veiksniai.

Beveik trečdalį gyvenimo praleidžiame darbe, dažniausiai ilgas valandas sėdėdami prie kompiuterio. Apskaičiuota, kad šitaip žmogus per karjerą išbūna iki 65 tūkstančių valandų. Ir tai pranoksta net miegui skirtą laiką. Ilgas sėdėjimas didina antrojo tipo diabeto, nutukimo, venų trombozės, širdies ir kraujagyslių ligų bei mirtingumo riziką. Tačiau išeitis yra – išsijudinti galima net nepakilus iš darbo vietos.

Darbo metu poilsis yra būtinas siekiant išlaikyti ar pagerinti gerą darbuotojų savijautą ir sveikatą. Tai svarbu ne tik fizinei nūklei. Įrodyta, kad tuomet gerėja produktyvumas, didėja susikaupimas. Pagal Lietuvos higienos normą 32:2004 „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai“, nepertraukiamai prie kompiuterio dirbantiems asmenims kas valandą priklauso 5–10 minučių poilsio pertraukėlė. Jos metu reikėtų atlikti nuovargį ir raumenų įtampą mažinančius fizinius pratimus. Taip pat yra labai svarbūs ergonominius reikalavimus atitinkantys baldai, užtikrinantys taisyklingą kūno pozą.

Darbas sandėlyje

Įmonių ir įstaigų vadovams svarbu organizuoti ergonominių rizikos veiksnių tyrimą ir vertinimą. Identifikuojant šiuos veiksnius, analizuojamas darbo vietos tipas, veiklos pobūdis, naudojamos pagrindinės ir pagalbinės darbo priemonės. Rizikos tyrimo etape tiriami šie pagrindiniai darbo sunkumo ergonominiai veiksniai: fizinio darbo krūvis keliant krovinį rankomis, krovinio stūmimas ir / ar traukimas, daugkartiniai priverstiniai liemens palenkimai, nuolat pasikartojantys rankų judesiai, statinio darbo krūvis, darbo poza.

Ištyrus ir įvertinus ergonominius rizikos veiksnius gaunama abipusė nauda tiek darbdaviams, tiek darbuotojams: patiriama mažiau išlaidų, sumažėja rizika, todėl mažėja darbuotojų nedarbingumas ir kaita, rečiau įvyksta nelaimingų atsitikimų, rečiau kreipiamasi į teismus dėl žalos atlyginimo.

Ergonominių rizikos veiksnių ir profesinės rizikos tyrimas bei vertinimas užtikrina darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo veiklos rezultatus ir yra profesinių ligų prevencijos pagrindas.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus Profesinės rizikos vertinimo poskyris visoje Lietuvoje ištiria ir įvertina ne tik ergonominius rizikos veiksnius, bet ir atlieka pilną darbo vietų profesinės rizikos vertinimą.

 

Daugiau informacijos, susijusios su profesinės rizikos vertinimu, suteiks Profesinės rizikos vertinimo poskyris tel.: 8 5 212 1167, 8 610 30041

 

Parengtą pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro bei lsveikata.lt medžiagą


Atgal Spausdinti