Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija - Naujienos:Balandžio 26 d. minima Tarptautinė triukšmo suvokimo diena

Tel.: (8 5) 270 9229El. p. nvspl@nvspl.lt

Balandžio 26 d. minima Tarptautinė triukšmo suvokimo diena - 2017-04-25

Minint tarptautinę Triukšmo suvokimo dieną Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) primena apie triukšmo sukeliamą sveikatos riziką, dėl kurios galima prarasti klausą.


Pasaulyje apie 1,1 milijardui jaunų žmonių (nuo 12 iki 35 metų amžiaus) gresia klausos praradimas dėl triukšmo poveikio poilsio ir pramogų vietose. Dėl nesprendžiamų problemų, susijusių su klausos praradimu, pasaulyje sudaro net 750 milijardų dolerių nuostoliai, kuriuos sudaro sveikatos sistemos išlaidos, socialinės išlaidos ir darbingumo praradimo išlaidos.

Triukšmo suvokimo dieną pasaulyje pradėta minėti nuo 1996 metais siekiant didinti informuotumą apie triukšmo poveikį žmonių sveikatai ir gerovei. Diena minima kiekvienais metais paskutinį balandžio trečiadienį.Visame pasaulyje šią dieną žmonės raginami dalyvauti įvairiuose renginiuose: atvirų durų dienose, visuomenės sveikatos specialistų paskaitose, triukšmo lygio matavimo akcijose.

Vienos anksčiausiai pasireiškiančių organizmo reakcijų į triukšmą būna sudirginimas ir miego trikdymas. Nustatyta, kad esant tam pačiam triukšmo lygiui, žmonės skirtingai reaguoja į tam tikro transporto keliamą triukšmą. Labiausiai žmones dirgina oro transporto keliamas triukšmas, mažiausiai – traukinių keliamas triukšmas. Pavyzdžiui, kai triukšmo lygis yra 65 dB(A), prognozuojama, kad dėl oro transporto keliamo triukšmo bus 48 proc. sudirgusių žmonių, dėl kelių transporto triukšmo – 35 proc., dėl traukinių triukšmo – 23 proc. Didžiausias dirginimas pasireiškia dėl didelių triukšmo lygių, kuriuos sukuria pravažiuojantys pavieniai automobiliai. Taip pat pastebėta, kad neigiamas požiūris į kitus triukšmo šaltinius (kaimynų, darbo) ir į savo gyvenamąją aplinką padidino dirginimo dėl kelių transporto triukšmo pasireiškimo atvejų skaičių. Labiau triukšmui jautrūs žmonės dažniau dirginami triukšmo poveikio nei mažiau triukšmui jautrūs asmenys.

Pagal PSO Europos regiono biuro duomenis transporto triukšmas lemia daugiau kaip 1 milijoną prarastų sveiko gyvenimo metų Europos regiono valstybėse dėl ligų, negalios ar ankstyvų mirčių. Triukšmas yra susijęs su daugeliu žmonių veiklos rūšių, tačiau didžiausią poveikį turi kelių, geležinkelio ir oro eismo triukšmas. Europos regione vienas iš trijų žmonių patiria dirginimą dienos metu, o vienas iš penkių gyventojų patiria miego trikdymą dėl kelių, geležinkelių ar oro transporto triukšmo. Taip pat pramonės įmonių ir statybinių organizacijų miesto aplinkoje dėl vykdomos veiklos sukeliamas didelis triukšmas yra vis dar sunkiai sprendžiama problema.

PSO vertinimu 40 proc. Europos Sąjungos gyventojų veikia kelių eismo triukšmas, kurio lygis viršija 55 dB(A), o daugiau kaip 30 proc. – didesnis kaip 55 dB(A) triukšmas nakties metu. Be to, apie 20 proc. ES gyventojų kenčia nuo tokio lygio triukšmo, kokį sveikatos ekspertai laiko nepriimtinu.

Triukšmo sukeltų pakitimų organizme dydis priklauso nuo triukšmo pobūdžio, poveikio laiko ir trukmės paros laikotarpiu, bendros poveikio trukmės ir kitų aplinkos veiksnių. Mokslininkų duomenimis, ilgalaikis triukšmo poveikis sukelia sveikatos pakitimus, kuriuos lydi širdies ritmo, raumenų tonuso, smegenų elektrinio aktyvumo pokyčiai, emocinė įtampa.

Tyrimais įrodyta, kad 70 dB(A) triukšmas veikia centrinę ir vegetacinę nervų sistemą ir sukelia funkcinius nervų sistemos sutrikimus, skatina arterinės hipertenzijos ir išeminės širdies ligos atsiradimą.

Veikiant triukšmui sutrinka miegas, sumažėja darbingumas, sensomotorinių reakcijų greitis, vystosi neurozės, pasikeičia socialinė saviraiška. Triukšmo poveikį organizmui dažnai sustiprina toksinės medžiagos, virpesiai, nepalankus mikroklimatas. Individualus organizmo jautrumas, sveikatos būklė, amžius, jautrumas triukšmui dažnai lemia sukeliamo efekto dydį ir miego sutrikimus. Palanki socialinė, kultūrinė, ekonominė, technologinė aplinka gali sumažinti triukšmo sukelto streso poveikį sveikatai. Didelės įtakos turi ir asmenybės struktūra bei sugebėjimas įveikti stresą.

Rekomenduojama, kad didžiausias leistinas triukšmo poveikis darbo vietoje neviršytų 85 decibelų, kai dirbama aštuonias valandas per dieną (Lietuvoje didžiausia leistina ribinė ekspozicijos vertė 87 dB(A)). Daugelis jaunuolių naktiniuose klubuose, baruose ir sporto renginiuose dažnai susiduria su dar aukštesnio lygio negu 85–87 dB(A) garsu. Siekiant nepajusti žalingo poveikio tokiais atvejais reiktų žymiai sumažinti poveikio trukmę. Pavyzdžiui, kai triukšmo lygis yra 100 decibelų, tokiu atveju yra rekomenduojama būti arba vadinamas saugus lygis yra ne daugiau kaip 15 minučių.

Paaugliai ir jaunuoliai gali geriau apsaugoti savo klausą reguliuojant garsą asmeninių garso prietaisų, jei įmanoma triukšmingose vietose naudoti triukšmą slopinančias ausines. Taip pat rekomenduojama kaip galima mažiau būti triukšmingose vietose ir iki vienos valandos ar dar mažiau riboti kasdienį asmens garso prietaisų naudojimą.

Muzikinių pramogų organizatoriai, privalo užtikrinti saugaus triukšmo lygį, naudoti garso ribotuvus ir esant galimybei siūlyti ausų kištukus. Šiuolaikinių garsą skleidžiančių prietaisų gamintojai jau gali kurti asmeninius garso įrenginius su saugos funkcijomis ir pateikti informaciją apie saugaus klausymosi lygius ant platinamų produktų ir/ar šių produktų pakuotės. PSO nustatė, kad pasaulyje yra apie 360 milijonų žmonių, kurie turi vidutinio sunkumo ar didelio sunkumo klausos praradimą dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, aplinkos triukšmo, genetinių sąlygų, komplikacijų po gimdymo, tam tikrų infekcinių ligų, lėtinių ausų infekcijų, tam tikrų vaistų vartojimo ir senėjimo. PSO ekspertai teigia, kad pusė visų klausos praradimo atvejų galima išvengti.


Triukšmo matavimai ir skaičiavimai


Siekiant išsiaiškinti koks yra triukšmo lygis tikslinga ištirti ir įvertinti tiek gyvenamąją, tiek darbo aplinką. Atliktų matavimo duomenys padeda specialistams padėti surasti triukšmo priežastis, patarti kaip jį sumažinti bei parinkti tinkamas priemones, apsaugančias nuo triukšmo. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje įvairiu paros laikotarpiu pagal Triukšmo valdymo įsatymo nuostatas, Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ ir Lietuvos standartų reikalavimus atlieka triukšmo matavimus. 2016 m. Lietuvoje buvo atlikti 6359 triukšmo lygių matavimai (apie 26 % visų tyrimų), tarp jų transporto ir inžinerinės įrangos. Be to, NVSPL papildomai 2016 m. 8 įmonėse atliko triukšmo lygio prognostinius skaičiavimus pagal IMMI triukšmo sklaidos modeliavimo programą. Tuo siekiama užtikrinti sveikos visuomenės ir aplinkos vystymo kryptis, tinkamas žemės sklypų, infrastruktūros objektų išdėstymo ir naudojimo sąlygas.

Jeigu manote, kad Jūsų būste ar jo aplinkoje reikėtų atlikti išsamius triukšmo matavimus, ar esant neaiškumams dėl galimo triukšmo poveikio sveikatai patariame kreiptis į Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) ir / ar Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistus.

Daugiau informacijos susijusios su triukšmo vertinimu ir poveikiu sveikatai Jums pateiks NVSPL Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus l. e. vedėjo pareigas Marius Urbonas, tel. (8 5) 263 9662.

Daugiau informacijos dėl triukšmo matavimų atlikimo Jums pateiks NVSPL Fizikinių veiksnių tyrimų poskyrio vedėjas Edvardas Gasperavičius, tel. (8 5) 260 8421.


Daugiau informacijos anglų kalba pateikiama Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos akustikų asociacijos ir Triukšmo inžinerinės kontrolės instituto puslapiuose:

http://www.who.int/mediacentre/factsheets/fs300/en

https://euracoustics.org/news/eaa-newsletter/2016/July/International_Noise_Awareness_Day%202017.pdf

https://inceusa.org/announcements/international-noise-awareness-day-2017

https://en.wikipedia.org/wiki/International_Noise_Awareness_Day

Atgal Spausdinti