Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija - Naujienos:Rugsėjo 26-oji – Pasaulinė aplinkos ir sveikatos diena

Tel.: (8 5) 270 9229El. p. nvspl@nvspl.lt

Rugsėjo 26-oji – Pasaulinė aplinkos ir sveikatos diena - 2017-09-26

Kasmet, rugsėjo 26 dieną, minima Pasaulinė aplinkos ir sveikatos diena. Jos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į aplinkos rizikos veiksnius, turinčius įtakos aplinkai ir sveikatai.


Šios dienos minėjimo iniciatoriai – Tarptautinė aplinkos ir sveikatos federacija (angl. k., IFEH), 2011 metų rugsėjo 26 d. Indonezijoje įvardinusi aplinkos veiksnius, kurie daro įtaką žmogaus sveikatai: fizikiniai (triukšmas, vibracija, mikroklimatas, elektromagnetinė spinduliuotė), cheminiai ir biologiniai.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, žmogaus sveikatą lemia šie pagrindiniai veiksniai: gyvensena (50 proc.), genetinis pagrindas (20 proc.), aplinka (20 proc.) ir medicinos pagalba (10 proc.). Taigi, gyventojų sergamumas ir mirtingumas priklauso nuo daug veiksnių, tarp jų ir aplinkos faktoriai. Žmogus savo veikla gali keisti aplinką. Esant neįprastiems fizikiniams, cheminiams ar socialiniams dirgikliams, sutrinka tam tikrų organizmo funkcijų reguliavimo mechanizmai. Tai sumažina jo prisitaikymo prie aplinkos galimybes, atsparumą nepalankiems veiksniams.

2017 m. Pasaulinės aplinkos ir sveikatos dienos šūkis – „Aplinkos ir patalpų oro kokybė“. Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pasaulyje 11 – 14 proc. 5 metų ir vyresniems vaikams šiuo metu pasireiškia astmos simptomai, iš kurių net 44 proc. yra susiję su kenksmingu aplinkos veiksnių poveikiu. Vaikams astmos paūmėjimą ypač skatina patalpų drėgmė ir susidaręs pelėsis bei tabako dūmai, dėl suaugusiųjų pasyvaus rūkymo. Vaikai taip pat susiduria su kenksmingomis cheminėmis medžiagomis, kurios patenka į organizmą per maistą, vandenį, orą ir/arba iš įvairių namų aplinkos gaminių (buitinės chemijos, kosmetikos, būsto apdailos medžiagų). Cheminės medžiagos, tokios kaip fluoro, švino ir gyvsidabrio junginiai, lakūs organiniai junginiai, patvarūs organiniai teršalai, kiti kenksmingi teršalai, gali dėl įvairių priežasčių patekti į maistą, vandenį, kurį vartojame, aplinkos orą, kuriuo kvėpuojame.

Pagal naujausius Pasaulio sveikatos organizacijos pranešimus, dėl užterštos aplinkos kasmet miršta 1,7 milijono vaikų. Atkreiptinas dėmesys, kad užterštas aplinkos oras ir vanduo sudaro mirtiną pavojų vaikams iki penkerių metų. Daugeliui šių mirčių galima užkirsti kelią tokiomis jau žinomomis priemonėmis, kaip patalpų oro taršos mažinimas. Aplinkos oro taršos žala, būsimam vaikui, gali kenkti nėščios moters įsčiose, kai dėl būsimos mamos įkvėpto užteršto aplinkos oro, padidėja ankstyvo gimdymo pavojus. Aplinkos oro tarša padidina riziką vaikams sirgti plaučių uždegimu. Paaugus, oro tarša gali padidinti širdies ligų, insulto ir vėžio riziką. Aplinkos oro tarša šiandien yra viena iš kenksmingiausių rizikos veiksnių, su kuriais susiduria pasaulinės visuomenės sveikatos organizacijos. Ši rizika yra labiau išplitusi nei rizika visuomenės sveikatai dėl žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) ar Ebolos viruso.

Prieš minint Pasaulinę aplinkos ir sveikatos dieną, Vengrijos sostinėje 2017 m. rugsėjo 11 – 14 dienomis vyko PSO Europos regiono komiteto 67 – oji sesija, kurioje 53 šalių, tarp jų ir Lietuvos, atstovai aptarė esminius Europos visuomenės sveikatos klausimus, tokius kaip: sveikatos netolygumų mažinimas, sveikatos priežiūros paslaugų visuotinumas, sveikatos sistemų stiprinimas, sveikatos stiprinimas ir profilaktikos, poveikis visiems sveikatos komponentams, padidintas dėmesys ekstremalioms situacijoms ir priemonėms galinčioms sumažinti nepageidaujamą poveikį sveikatai.

Sesijos atidarymo metu svarbų pranešimą skaitė PSO Europos regiono direktorė Zsuzsanna Jakab, kuri pažymėjo šiuos, visuomenės sveikatos politikos, pagrindinius principus: bendrą valstybinį požiūrį, visuotinį visuomenės dalyvavimą, sveikatos interesų svarbą visose strategijose.

Vienas iš būdų mažinti aplinkos užterštumą – esamų ir/ar planuojamų ūkinių veiklų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (PVSV) procedūros, kurių metu išaiškinami aplinką ir gyventojus veikiantys rizikos veiksniai (oro tarša, kvapai, triukšmas, ir kt.), nagrinėjamos prevencinės priemonės, alternatyvos. Jeigu reikia, nustatomos sanitarinės apsaugos zonos. Visas šias procedūras atlieka Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (toliau – NVSPL), kuriai teisę vykdyti poveikio visuomenės sveikatos vertinimą suteikė Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (išdavė Juridinio asmens visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją Nr. 42, 2004 m. gegužės 17 d., licencijos duomenys patikslinti 2010 m. kovo 25 d.). NVSPL specialistai poveikio visuomenės sveikatos vertinimą atlieka vadovaudamiesi Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodiniais nurodymais, patvirtintais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. V-68 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. V-491 „Dėl Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodinių nurodymų patvirtinimo“ pakeitimo“.

NSVPL Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriuje dirba patyrę specialistai. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliekamas naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis: geografine informacine sistema ArcGis 10.3, oro taršos ir kvapų vertinimo programa – ADMS-Urban, elektromagnetinės spinduliuotės vertinimo programa – Cellular Expert, triukšmo vertinimo programa – IMMI. Specialistai nuolat kelia savo kvalifikaciją ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje organizuojamuose mokymuose, seminaruose.

Informuojame, kad NVSPL vienintelė laboratorija Lietuvoje, akredituota atlikti kvapo koncentracijos tyrimus dinaminės olfaktometrijos metodu pagal Europos standarto LST EN 13725:2004+AC:2006 „Oro kokybė. Kvapo koncentracijos nustatymas dinamine olfaktometrija“ reikalavimus.

Informacija parengta remiantis PSO, JTO, Tarptautinės aplinkos ir sveikatos federacijos (anglų k., IFEH) pranešimų medžiaga.

Daugiau informacijos, susijusios su poveikio visuomenės sveikatai vertinimu, oro taršos ir kvapų sklaidos modeliavimu suteiks Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus specialistai tel. (85) 263 96 62. Dėl informacijos, susijusios su gyvenamųjų patalpų oro taršos tyrimais, kreiptis tel. (85) 210 54 97.

Atgal Spausdinti