Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija - Naujienos:5G ryšys ir mobiliųjų telefonų saugumas

Tel.: (8 5) 270 9229El. p. nvspl@nvspl.lt

5G ryšys ir mobiliųjų telefonų saugumas - 2019-05-09

Europos Sąjungos (ES) šalys yra užsibrėžusios tikslą – 5G tinklą didžiausiuose miestuose paleisti iki 2020 m., o kitose vietovėse – iki 2025 m. Artėjant 2020 m. 5G tinklas galės pasiūlyti didesnę, nei 1 gigabitų per sekundę Gbps spartą. Mobiliojo ryšio technologijos leis pasiekti minimalią 100 megabitų per sekundę (Mbps) naršymo spartą net judant, o didžiausia sparta idealiomis sąlygomis bus 10 kartų didesnė.


ES valstybės narės iki 2019 m. birželio 30 d. turi atlikti 5G tinklų infrastruktūros rizikos vertinimą (toliau – rizikos vertinimas), nustatydamos jautriausius elementus, kurių saugumo pažeidimai turėtų didžiausią neigiamą poveikį, ir perduoti jo rezultatus Europos Komisijai ir Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrai (toliau – ENISA) iki 2019 m. liepos 15 d.

Taip pat ES valstybės narės iki 2019 m. birželio 30 d. turi peržiūrėti kibernetinio saugumo reikalavimus ir rizikos valdymo metodus, taikomus nacionaliniu lygiu, įvertindamos kibernetinio saugumo grėsmes, kurios gali kilti dėl a) techninių veiksnių ir b) kitų veiksnių (teisinė bazė ir vykdoma politika). Lietuvoje Susisiekimo ministerija jau yra sudariusi tarpžinybinę darbo grupę, kurioje dalyvauja ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas. Darbo grupė turi iki š. m. spalio 1 d. parengti nacionalinio 5 G ryšio diegimo veiksmų  gaires.

5G technologijai numatoma naudoti 470–790 MHz, 3,4–3,8 GHz, 24,25–27,5 GHz, 40,5–43,5 GHz, 66–71 GHz radijo dažnių juostas, priklausomai nuo tarptautinių sutarčių ir šalies dažnių paskirstymo situacijos. Lietuvoje Ryšių reguliavimo tarnyba šiuo metu yra parengusi ir derina su sinteresuotomis institucijomis Radijo ryšio plėtros 3400–3800 MHz radijo dažnių juostoje planą. Lietuvoje tyrimų dėl 5G technologijų poveikio sveikatai nebuvo atlikti, šios technlogijos čia bus įdiegtos artimiausioje ateityje. Lietuva naudojasi duomenimis ir informacija tarptautinių organizacijų (Pasaulio sveikatos organizacijos, Tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisijos), kurios inicijuoja sudėtingus mokslinius tyrimus ir publikuoja ataskaitas ir informaciją prieinamą visuomenei ir ekspertams.

Papildoma informacija apie teisinį reglamentavimą ir tyrimus, susijusius su mobiliaisiais telefonais

Lietuvoje taikomas elektromagnetinės spinduliuotės reglamentavimas neprieštarauja ES bei PSO rekomendacijoms ir yra pakankamai efektyvus apsaugant gyventojus nuo elektromagnetinės spinduliuotės. Lietuvos higienos norma HN 80:2015 „Elektromagnetinis laukas gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10 kHz–300 GHz radijo dažnių juostoje (toliau – HN 80:2015) radijo dažnių intervale 10 MHz–300 GHz ribiniai dydžiai nustatyti 10 kartų griežtesni nei rekomenduojama PSO, Tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisijos ICNIRP rekomendacijose ir Europos Tarybos rekomendacijoje. Lietuva priskiriama šalims, kurios jau taiko siūlomą ALARA principą, skirtą apsaugoti tiek nuo ūmaus (šiluminio), tiek nuo lėtinio (nešiluminio) poveikio. HN 80:2015  ir „Radiotechninio objekto radiotechninės dalies projekto ir elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos plano derinimo tvarkos aprašo“ reikalavimai (matavimas stebėsena, vertinimas) taikoma elektromagnetinės spinduliuotės šaltiniams, kurių galia daugiau kaip 25 W efektyviosios spinduliuotės galios, reglamentavimas apima ir numatomus naudoti 5G technologijai dažnius. Lietuvoje šiuo metu Ryšių reguliavimo tarnyba yra parengusi ir derina su sinteresuotomis institucijomis Radijo ryšio plėtros 3,4–3,8 GHz radijo dažnių juostoje planą.

Elektromagnetinės spinduliuotės šaltiniams, kurių galia mažiau kaip 25 W efektyviosios spinduliuotės galios), tarp jų mobiliesiems telefonams (galia 1–2 W), taikomas Europos standartų reikalavimas, pagal kurį sveikatos saugos rodiklis – savitosios energijos absorbavimo rodiklis (SAR rodiklis) – negali viršyti 2 W/kg (vatų kilogramui). Savo turimo telefono SAR rodiklius galima sužinoti telefono instrukcijoje, gamintojo svetainėse arba svetainėje http://sarvalues.com/the-complete-sar-list-for-all-phones-europe/.

Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, buitinės elektrotechnikos gaminiams taikomi direktyvų (1999/5/EB, 73/23/EEB) reikalavimai. Jei produktas ar jo pakuotė ženklinama „CE“ ženklu, tai reiškia, kad šis gaminys atitinka ES saugumo, sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimus. Elektromagnetinę spinduliuotę skleidžiančių prietaisų gamintojams, taip pat ir savanoriškai pasirinkusiems teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti, kad gaminiai atitinka Lietuvos, ES ar tarptautinius standartus, deklaruotų standartų techniniai reikalavimai tampa privalomi. Už tiekiamų į Lietuvos rinką ne maisto gaminių (tarp jų ir elektronikos įrenginių) kokybės priežiūrą atsakinga Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Didžiausio iki šiol atlikto tarptautinio mobiliųjų telefonų poveikio sveikatai tyrimo „Interphone“ rezultatai paskelbti žurnalo „International Journal of Epidemiology“ 2010 m. kovo mėn. numeryje. Tyrimas atskleidė, kad bent iki šiol mobiliųjų telefonų naudojimas nedidino rizikos susirgti smegenų vėžiu. Tyrimą vykdė PSO Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros (IARC) mokslininkai. Jo metu per daugiau nei 10 metų ištirta apie 13 tūkst. žmonių. PSO 2010 m. gegužės mėn. informaciniame biuletenyje Nr. 193 ir 2010 m. gegužės 17 d. PSO IARC informaciniame biuletenyje Nr. 200 apibendrino „Interphone“ tyrimo rezultatus ir informavo, kad nerasta tiesioginio ryšio tarp aktyvaus ilgalaikio naudojimosi mobiliuoju telefonu ir vėžinių susirgimų, taip pat atkreipė dėmesį, kad gliomos išsivystymo rizika vis dėlto 10 proc. didesnė tiems, kurie daugiau negu 10 metų intensyviai naudoja mobiliuosius telefonus. Naujausia mokslinė informacija 2014 m. gegužės 9 d. skelbiama specializuotame žurnale Occupational and Environmental Medicine. Taip pat apibendrintą informaciją apie mobiliuosius telefonus visuomenės sveikatos aspektais paskelbta PSO 2014 m. spalio mėn. informaciniame biuletenyje Nr. 193 (http://www.who.int/mediacentre/factsheets/fs193/en/).

Neseniai publikuoto mokslinio tyrimo duomenimis, žmonės, kurie mobiliuoju telefonu kalba ilgiau nei 15 valandų per mėnesį, ir tai tęsiasi ilgiau nei penkerius metus, 2–3 kartus labiau rizikuoja, kad jiems susiformuos smegenų auglys (http://oem.bmj.com/content/early/2014/05/09/oemed-2013-101754.short?g=w_oem_ahead_sidetab.).

PSO ekspertai tęsia mokslinius tyrimus, ieškodami atsakymo, ar maža elektromagnetinė spinduliuotė, veikdama neribotą laiką, gali sukelti žmonių sveikatos sutrikimus, ligą. Klausimas komplikuotas, nes, mažos spinduliuotės poveikis gali priklausyti nuo kartu galinčių veikti kitų aplinkos veiksnių (cheminių veiksnių, triukšmo), žmogaus fizinės būklės, amžiaus, lyties, persirgtų ligų. Nuo 2013 m. PSO papildomai inicijuojamas mobiliųjų telefonų elektromagnetinės spinduliuotės galimo poveikio smegenų veiklos pokyčiams, reakcijos laikui ir miegui tyrimas. numatyta 2019–2020 m. pateikti oficialų visų elektromagnetinės spinduliuotės šaltinių vertinimą žmonių sveikatos rizikos požiūriu.

Daugiau informacijos, susijusios su elektromagnetinės spinduliuotės vertinimu ir poveikiu sveikatai, jums suteiks NVSPL Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus vedėjas Marius Urbonas (tel. 8 5 263 9662).

Dėl elektromagnetinės spinduliuotės matavimų teirautis NVSPL Fizikinių veiksnių tyrimų poskyrio vedėjo Edvardo Gasperavičiaus ( tel. 8 5 260 8421).

Atgal Spausdinti