Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija - Naujienos:Pakuotėse slypintys pavojai

Tel.: (8 5) 270 9229El. p. nvspl@nvspl.lt

Pakuotėse slypintys pavojai - 2017-11-10

Apsidairykime aplink ir pamatysime, kokia gausa pakuočių ir plastikinių indų mus supa. Didelė dalis pakuočių tenka maisto pramonei.


Daug maisto produktų yra supakuotų į plastiko pakuotes. Kodėl pakuočių kūrimui naudojamos būtent polimerinės medžiagos? Kai kurių fizikinių/mechaninių savybių deriniai yra būdingi tik polimerams ir neįgyvendinami kitų tradicinių pakuočių gamyboje. Pagrindinės plastiko savybės:

- elastingumas ir atsparumas įvairiems poveikiams išskiria termoplastines plėveles lyginant su popieriumi ir kartonu;

- atsparumas smūgiams ženkliai didesnis negu stiklo;

- cheminis inertiškumas didesnis lyginant su metalo gaminiais;

- lengvai derinamas su kitomis medžiagomis (popieriaus laminavimas, metalo padengimas, daugiakompozicinės sistemos konstravimas ir pan.).

Tinkamos pakuotės parinkimas maisto produktams pakuoti yra labai svarbus. Plastikinės medžiagos yra daugiakompozicinės sistemos, į kurių sudėtį be bazinio polimero įeina ir įvairios cheminės medžiagos: polimeras, mažos molekulinės masės cheminės medžiagos, tokios kaip monomerai, iniciatoriai, stabilizatoriai, tiksliniai priedai – plastifikatoriai, užpildai, dažikliai, kita. Maisto produktui ilgai liečiantis su pakuote, minėtos cheminės medžiagos migruoja į maisto produktą ar gaminį. Dalis cheminių medžiagų turi išskirtines neigiamas savybes: kaupiasi gyvuosiuose organizmuose, yra toksiškos ir patvarios, ardo endokrininę sistemą.

 

Kokias paslaptis slepia konservų dėžutė?

Bet kuri polimerinė medžiaga sensta veikiama saulės šviesos ir šilumos, veikiama termiškai, polimerinei medžiagai liečiantis su įvairiomis medžiagomis (įskaitant ir maisto produktus). Vykstant plastiko senėjimo procesui, plastiko gaminys keičiasi. Kinta jo savybės: sugeria kvapus ir kitus produktų ingredientus, gaminys pradeda išskirti kenksmingas chemines medžiagas. Dažnai ant pakuotės nurodytas galiojimo terminas taikomas ne tik maisto produktui, bet ir pakuotei. Tai ypatingai aktualu konservuotiems gaminiams. Plastiku yra padengiamas metalinės konservų dėžutės vidus, siekiant izoliuoti maisto produktą nuo kontakto su metalu. Iš plastiko gali skirtis toksinė cheminė medžiaga – bisfenolis A. Ši cheminė medžiaga gali patekti į maisto produktą, o su juo ir į žmogaus organizmą.

 

Maži kiekiai – didelės problemos?

Kaip nustatyti nekenksmingus žmogaus sveikatai leidžiamus cheminių medžiagų kiekius? Šiuo klausimu mokslininkai seniai ir aktyviai diskutuoja. Vieningos nuomonės nėra. Vieni mano, kad jeigu kiekiai neviršys leistinų cheminių medžiagų kiekių, poveikio žmogaus sveikatai nebus. Pavyzdžiui, teigiama, kad galima suvalgyti per dieną iki 2 kg konservuotų produktų ir į žmogaus organizmą pateks cheminių medžiagų kiekiai artimi ribojamoms normoms. Kiti tvirtina, kad kuo daugiau žmogus gauna cheminių medžiagų, tuo labiau žaloja sveikatą. Jeigu nėra apsinuodijimo požymių, tai dar nereiškia, kad medžiaga nekenksminga. Toksinai gali kauptis daug metų darydami neigiamą poveikį žmogaus organizmui.

 

Kaip išvengti organizmą alinančio chemijos poveikio?

Siekiant maksimaliai sumažinti cheminių medžiagų poveikį žmogaus organizmui, rekomenduojama maistą iš atidarytų konservų dėžučių perdėti į stiklinį indą, net ir tuo atveju, kai produktas bus saugomas neilgai.

Atgal Spausdinti