Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija - Naujienos:Aplinkos oro tarša

Tel.: (8 5) 270 9229El. p. nvspl@nvspl.lt

Aplinkos oro tarša - 2017-10-06

Jungtinių Tautų Organizacija paskelbė pirmąjį spalio pirmadienį Pasauline natūralios aplinkos diena. Šią dieną visos šalys skatinamos susimąstyti apie gamtos apsaugą, vystyti savo pramonę taip, kad ji kuo mažiau kenktų natūraliai aplinkai.


Atmosfera niekada nebuvo idealiai švari. Veikiant įvairiems veiksniams, joje visada buvo įvairių priemaišų. Žmogaus ūkinė veikla tik padidino jų kiekį. Pramonės, energetikos įmonės, autotransportas kasmet išmeta į atmosferą milijonus tonų įvairių teršalų. Tai antropogeniniai taršos šaltiniai. Juos galima suskirstyti į pagrindines grupes – šilumines elektros jėgaines, transportą, pramonę.

Iš visų šiluminių elektros jėgainių priemaišos, patenkančios į atmosferą, yra panašios. Paprastai tai būna dujinės arba kietos medžiagos, kurios susidaro degimo procese. Deginant kietąjį kurą (anglis, durpes, malkas) į atmosferą patenka pelenų ir nesudegusio kuro dalelės, anglies, sieros, azoto oksido, įvairių organinių junginių. Deginant skystąjį kurą (mazutą) į atmosferą patenka anglies, azoto, sieros junginiai, lakios cheminės medžiagos, naftos produktai. Degant gamtinėms dujoms į atmosferą išsiskiria azoto oksidai. Šios medžiagos paprastai išmetamos pro kaminus tam tikrame aukštyje.

Lietuvos pramonės tarša per pastarąjį dvidešimtmetį sumažėjo beveik tris kartus. Tai rodo ne tik išmetamų teršalų rodikliai, bet ir gyventojai skundų sumažėjimas. Pokyčius lėmė ir griežtesnis aplinkos apsaugos reguliavimas, efektyvesnis energijos išteklių naudojimas, tendencija atsisakyti tam tikrų didelės taršos bei taršesnių gamybos rūšių bei pačių įmonių vadovų noras sumažinti taršos poveikį aplinkai, dalyvaujant įvairiose tarptautinėse programose ir projektuose. Dar labiau padėtis pasitaisė Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, kai galima buvo naudotis parama, skirta įvairiems aplinkosaugos projektams vykdyti.

Nepaisant šio pagerėjimo, pramonė ir toliau lieka atsakinga už didelį aplinkos teršimą ir atliekų susidarymą. Tarp didžiausių atmosferos teršėjų – energetikos sektoriaus bendrovės. Tačiau nemažai amoniako dabar į atmosferą išmeta gyvulininkystės ir paukštininkystės kompleksai.

Miestų augimas, intensyvus urbanizacijos procesas, transporto priemonių skaičiaus didėjimas sukelia aplinkos kokybės pokyčius, kurie lemia oro užterštumą. Pastaraisiais metais, kai automobilių skaičius smarkiai padidėjo, autotransporto emisijos sudarė iki 80 % visų emisijų kiekio. Tai labai dinamiškas taršos šaltinis, jis įsiskverbia į visas miestų teritorijas – gyvenamuosius ir pramonės rajonus, miesto centrus, poilsio zonas, be to, teršalai kaupiasi ant žemės. Šie teršalai daro poveikį žmogaus sveikatai: gali ašaroti akys, sudirgti nosis, gerklė, burna. Galimi galvos skausmai, pykinimas, vėmimas, silpnumas, svaigulys. Teršalai gali sukelti kvėpavimo takų ligas, išsivystyti chroniški plaučių pakitimai. Teršalų poveikis turi įtakos ir vėžiniams susirgimams, daro neigiamą poveikį kepenims, inkstams, žaloja centrinę nervų sistemą. 

Didžiausią autotransporto išmetamų teršalų dalį sudaro azoto oksidai, kurių emisijos turi ypač didelę reikšmę oro kokybei. Sumažinti azoto oksidų emisijas labai sunku, nes šie teršalai į aplinką patenka tiek iš stacionarių, tiek iš mobilių taršos šaltinių. Miestų oras labiausiai teršiamas azoto dioksidu (NO2). Tyrimų duomenys rodo, kad esant nepalankioms teršalų sklaidai meteorologinėms sąlygoms, prie intensyvaus eismo gatvių bei sankryžų, azoto dioksido koncentracija neretai viršija didžiausią leistiną koncentraciją.

Anglies monoksidas (CO) – labai toksiškas junginys, kurio emisijos iš autotransporto sudaro nuo 30 % iki 90 % visų CO emisijų. Anglies monoksido emisijos pastaruoju metu didėja, didėjant transporto priemonių skaičiui ir sunaudojant didesnį degalų kiekį.

Lakių organinių junginių (LOJ) emisijos sudaro 40 % visų emisijų. Didžiausios jų koncentracijos nustatytos intensyvaus eismo sankryžose.

Kuro rūšis turi labai didelę įtaką išskiriamų emisijų sudėčiai. Benzinu varomų automobilių vidaus degimo varikliai išskiria į aplinką azoto, sieros, švino junginius ir angliavandenilius. Dyzeliniu kuru varomi automobilių varikliai išskiria sieros junginius, anglies dioksidą, kietąsias daleles.


Kaip išvengti taršos?

Priemonės oro taršai sumažinti realizuojamos tobulinant gamybos technologiją pačiose įmonėse bei urbanistiniais sprendimais miestų teritorijose.

Efektyvus būdas, patenkančių į orą junginių kiekiui mažinti, yra tinkamos organinio kuro rūšies ir jo kokybės parinkimas, pvz., kontroliuoti kuro cheminę sudėtį, sumažinus sieros ir švino priemaišų kiekį. Mažiausiai sieros dioksido ir kitų nuodingų medžiagų turi dujos, o labiausiai teršiamas oras deginant mazutą, naftą, akmens anglį, todėl degimo procesui vykdyti reikėtų rinktis dujas.

Dauguma Lietuvos pramonės įmonių naudoja ciklonus, filtrus, dulkių surinktuvus, kurie sumažina išmetamų teršalų kiekį į atmosferą.

Norint sumažinti autotransporto keliamą oro taršą bei triukšmą, reikia naudotis visuomeninėmis transporto priemonėmis, miestuose žemės plotus, tarp pastatų ir magistralinių gatvių, apželdinti krūmais ir medžiais. Želdinių juostos turėtų būti ne siauresnės kaip 5 metrai.

Angliavandenilių matavimas intensyvaus eismo gatvėje

Jeigu gyvenate ar dirbate netoli pramonės įmonių arba netoli intensyvaus eismo gatvių, sankryžų ir jaučiate įvairius dirgiklius, kurie daro įtaką jūsų sveikatą, kviečiame kreiptis į NVSPL ir mes atliksime tyrimus.

Dėl oro mėginių paėmimo ir tyrimų atlikimo prašome kreiptis:

Žolyno g. 36, Vilnius tel.: (8 5) 210 6850, (8 37) 234 4003

Aušros g. 44, Kaunas tel.: (8 37) 33 1681, (8 37) 33 1676

Bijūnų g. 6, Klaipėda tel.: (8 46) 38 3112, (8 46) 38 3113

Dubijos g. 40, Šiauliai tel.: (8 41) 39 9879, (8 41) 50 3243

 

Atgal Spausdinti